Dukra nebelanko manęs po to, kai dovanojau anūkei savo būstą

Užauginau 2 vaikus. Dabar vyresniajam sūnui 46 metai,o dukrai 40.

Iš pirmo žvilgsnio viskas buvo gerai, sūnus dirbo kitame regione, ten pat gyveno ir jo šeima. Su dukra gyvename tame pačiame mieste. Dukros gyvenimas susiklostė ne per geriausiai: ji dukart buvo ištekėjusi, pas ją pastoviai problemos su darbu, dabar ji gyvena viena ir augina sūnų.

Palaidojau vyrą ir gyvenu viena, dėl to dukra dažnokai mane lankė, kartu eidavome apsipirkti, o taip pat dviese švęsdavome beveik visas šventes, ji visada dalijosi su manimi savo paslaptimis. Visada padėjau jai, kuo galėjau: sėdėjau su jos sūnumi, padėjau pinigais ir iki šiol viskas buvo puiku.

Kartą vakare man paskambino sūnus ir džiugiai pranešė:

– Mamyte, tu greitai vėl tapsi močiute, netrukus mums gims dukrelė.

Ši naujiena mane labai įkvėpė, net nusprendžiau vėl pradėti megzti, kad suruoščiau mažylei kraitelį. Seniau daug mezgiau, bet kai pradėjo skaudėti sąnariai, teko atsisakyti savo hobio.

Džiugiai paskambinau dukrai paprašyti nueiti su manimi į turgų nusipirkti siūlų. Man nepatiko dukters reakcija į mano prašymą. Ji gana skausmingai sureagavo į pranešimą, kad aš vėl planuoju imtis mezgimo, tačiau po to, kai pasakiau, kam aš noriu megzti, ji pasakė, kad užsiėmusi ir numetė ragelį.

Tokį keistą dukters elgesį aiškinau tuo, kad jai vis nesiseka asmeninis gyvenimas, o ir su darbu nieko gero, todėl ant jos nesupykau, ji mano vaikas ir aš ją nuoširdžiai myliu. Tačiau laikas parodė, kad šie jausmai neabipusiai.

Kai anūkei dovanojau butą, dukra iš kažkur sužinojo, o paskui apsireiškė pas mane su pretenzijomis, ėmė priekaištauti man, kad viską darau tik sūnui, tuo metu kai ji vieniša ir niekada negavo iš manęs jokios pagalbos.

Stengiausi jai pasakyti, kad palieku jai savo kaimo namą, juk ji augina vieną vaiką, o brolis greitai turės trečią ir jam reikia pagalbos, tačiau ji nė nenorėjo klausytis. Mes tada negalėjome pasiekti tarpusavio supratimo.

Nuo tos dienos praėjo jau daugiau nei 4 mėnesiai, dukra man neskambina ir nekelia ragelio, kai aš jai skambinu. Galbūt aš kažkur neteisi, bet aš labai pergyvenu dėl to, kad mano dukra pasirodė tokia materialistė, dabar suprantu, kad ji lankė mane tik todėl, kad tikėjosi jai atiteksiant butą.

Sąžiningai prisipažįstu, mane kaip motiną tai labai skaudina!