„Einu nupirksiu ledų“. Mama paliko mane ant suoliuko, nusprendusi pradėti naują gyvenimą…

Mama su tėčiu susituokė, jie labai mylėjo vienas kitą, tėtis dirbo viršininku, o mama buvo su manimi. Viskas pas mus buvo gerai, tačiau tėtį greitai atleido, jis rado kitą darbą, tačiau pinigų atnešdavo mažiau, o mano mamos tai netenkino.
Ir štai kartą tėtė aptiko mamą su kitu dėde, buvo didelis skandalas ir tėtis mus paliko.

Mano tėtis buvo geriausias pasaulyje ir aš smarkiai ilgėjausi jo, tačiau mama mane mokė, kad tai tėtis dėl visko kaltas, o mama pati geriausia. Ir štai kartą mama ruošėsi prie jūros ir pasakė, kad mes kartu važiuosime prie jūros ilsėtis, tačiau kaip aš jau vėliau supratau, niekas manęs nesiruošė imti į šią gyvenimo šventę.

Mama rinkosi savo daiktus,o aš savo, aš norėjau pasiimti keletą žaislų, tačiau mama pasakė, kad ten aš turėsiu daug naujų žaislų, neverta vežtis šlamšto su savimi. Mes nuvažiavome į stotį ir mama nupirko bilietą, paskui mes važinėjome po miestą ir mama pasodino mane prie kažkokio namo ir pasakė, kad ji eis nupirkti ledų ir kad aš sėdėčiau ir laukčiau jos, niekur neičiau.
Aš laukiau mamos, o ji vis negrįžo, jau ir naktis atėjo, o jos vis nebuvo, man buvo baisu naktį sėdėti prie svetimos laiptinės, tačiau aš nenorėjau liūdinti savo mamytės, todėl sėdėjau ir laukiau jos. Taip praėjo naktis, atėjo rytas, aš atsiguliau ant suoliuko ir nepastebėjau kaip užmigau.

Atsibudau nuo to, kad guliu švarioje ir minkštoje lovoje, aš pamaniau, kad tai mama atėjo ir pasiėmė mane, aš atsikėliau ir nubėgau į virtuvę, ten sėdėjo nepažįstama moteris ir šalia jos stovėjo mano tėvelis.
Aš pribėgau prie jo ir pradėjau verkti, klausinėti: „Tėveli, o kur mamytė, juk ji išėjo ledų?“ Tėvas paėmė mane ant rankų ir pasakė, kad mama mane paliko ir išvažiavo, taip, tai buvo žiauru, tačiau teisinga, dabar aš tai suprantu, o tada man tai buvo didelė trauma.

Praėjo kiek laiko, aš ėmiau tėčio žmoną vadinti mama, aš turėjau brolį, jis buvo dar mažas. Aš buvau laiminga, turėjau pilnavertę šeimą – mama, tėtė, brolis ir aš. Paskui aš sužinojau, kad iš mamos atėmė motinystės teises, mama paskambino tėvui tik ryte ir pasakė, kad paliko mane prie jų laiptinės ir kad aš sėdžiu ant suoliuko. Greitai mes persikraustėme į didelį namą ir aš turėjau savo kambarį, aš pradėjau lankyti mokyklą, baigiau ją ir įstojau į universitetą.

Baigus universitetą manė pakvietė dirbti viena juridinė firma, atlyginimas buvo geras ir aš panorau nusipirkti sau butą. Tėvai man padėjo finansiškai, aš nusipirkau didelį butą, man viskas buvo gerai, tačiau neseniai manęs prie laiptinės laukė moteris. Ji priėjo ir pasakė, kad yra mano motina. Aš paskambinau tėčiui ir mamai ir viską jiems papasakojau, jie atvažiavo, pasisodino mane ir pasakė, kad aš turiu nuspręsti pati, reikalinga man ši moteris ar ne.

Kai suskambo durų skambutis, atidaryti nuėjo tėtis, jis grįžo į kambarį ne vienas, o su taip vadinama mama. Aš žiūrėjau į ją ir prisiminiau, kaip ji mane paliko, kaip ji nuteikinėjo mane prieš tėvą, ir jeigu ne tėtis, aš būčiau vaikų namuose.
Ta moteris norėjo kažką papasakoti, tačiau aš ją nutraukiau ir pasakiau, kad aš turiu tėvus – ir mamą, ir tėtį, o jos aš nepažįstu ir pažinti nenoriu. Dar įspėjau, kad jeigu jis dar kartą pabandys ateiti čia, tai aš iškviesiu policiją, dar pasakiau, kad ji niekada nebuvo motina, o visada buvo gegutė.

Moteris pravirko, apsisuko ir išėjo. Aš priėjau prie tėvų, apkabinau juos ir pasakiau, kad labai juos myliu ir ačiū jiems už visa tai, ką jie dėl manęs padarė. Mes labai vertiname santykius savo šeimoje, juk šeima tai svarbiausia gyvenime. Neišduokite vaikų, jie nesiprašė į pasaulį, jūs juos pagimdėte patys, todėl jūs esate skolingi savo vaikams.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.