Gyventi norisi su tais,kaip sakė mano močiutė – kurių sielos kaip viena
Nėra jokių antrų pusių…yra dvi sielos, kurioms neankšta vienai su kita, bepaisant viso jų skirtingumo…
Pas mus visi grįžta namo vėlai…taip jau nutiko…
Bet tas, kuris grįžo pirmas, daro viską, kad sekantis, kuris atidarys duris, atsidurtų šilumoje, šviesoje, jaukume ir būtų priimtas…
Nėra jokių lyčių stereotipų…
Kas ką spėjo, tas tą ir padarė…
Mes seniai supratome, kad gyventi „tu privalai man“ lygmenyje su kitu žmogumi – tai aklavietė, pretenzijos, nuoskaudos ir įtampa…
Tai yra, kas tik nori, bet tik ne gyvenimas, kuriame norisi likti ir kurį norisi pratęsti…
Pratęsti norisi tik tai, kas nuima nuo tavęs apsauginį šarvą…
O gyventi norisi su tais, kurie nežiūri į tave su nepasitikėjimu, kontrole ir užduočių sąrašu…
Kaip sakė mano močiutė – dvi sielos kaip viena…
Nėra jokių antrų pusių…Yra dvi sielos, kurioms neankšta vienai su kita, nepaisant viso jų skirtingumo…
Kurkite artumą…
Ir saugokite jį…
