– Ir pati daug valgai, ir katinui per brangų maistą perki!
– Ačiū dievui, mama bent nesusirašė su juo. Suprantu, norisi turėti tvirtą vyrišką petį pašonėje, tačiau jis aiškiai jai netinka,- raukosi Kamilė.
– O kiek mamai sukako metų? 60? Iš principo taip, niekada ne vėlu kurti santykius, protingai žiūrint į šį klausimą. Dabar pensininkai gali jaunimui nosį nušluostyti. Amžius seniai jau ne rodiklis. Tavo mama kavalierių įsigijo, mano – šunį.
– Mūsų Algis Petraitis beveik kaip naminis augintinis. Tik loja ir ėda. Jokios naudos iš jo. Nelabai džiaugiuosi, kad jie susitiko. Ir esmė visai ne pavyde.
Prieš 14 metų Kamilės tėvas žuvo. Motina labai sunkiai pakėlė šią netektį. Susitvarkyti su emocijomis jai padėjo naujagimė anūkė ir darbas. Visą laisvą laiką ji skyrė mažylei, kad negalvotų apie vyrą ir neprisimintų praeities momentų.
– Dabar anūkės jau visai didelės, todėl močiutė nebelabai reikalinga, tačiau jos vis tiek džiaugiasi ja visada. Kai mama suprato, kad jau nebereikia sekioti palei uodegas, susirado naują užsiėmimą.
Ji užsirašė į pilatesą, pradėjo mokytis anglų kalbos ir lankyti klubą pagal jos interesus. Net savanoriavo. Praeitais metais išvyko į užsienį pamatyti pasaulio. Žodžiu, pensija jai išėjo į naudą,- šypsosi Kamilė.
Būtent kelionėje Kamilės mama susipažino su Algiu Petraičiu. Ten jie kartu leido laiką, o atsisveikindami apsikeitė telefonais. Jis specialiai važiavo į Vilnių susitikti su ja ir atvirai prisipažino, kad ji krito jam į akį.
Moteris apie savo gerbėją atsiliepė labai pozityviai. Pasakojo dukrai, kad tarp jų daug bendro, todėl jie planuoja apsigyventi kartu. Esą, nėra ko gyvenimo rudenį leisti vienatvėje, ne tiek daug jiems beliko.
Iš pradžių viskas buvo netgi labai gerai. Jų pensijos buvo vienodos, todėl dėl biudžeto problemų nekilo. Tačiau netrukus Kamilės mama apsirgo. Kai dukra apmokėjo jos tyrimus privačioje klinikoje, paaiškėjo, kad jai diabetas.
Jai suteikė gydymą, tačiau teko kardinaliai keisti gyvenimo būdą. Ypatingai svarbus maistas ir įvairūs papildai. Visas išlaidas prisiėmė Kamilė, juk suprato, kad mamos pensija ne guminė. Moters sveikata neturėjo jokios įtakos bendram biudžetui su Algiu Petraičiu.
Tačiau vyriškis vis tiek sukėlė maištą. Jis pareiškė, kad moteris valgo neekonomiškai:
– Jei aš irgi valgysiu vien daržoves ir žuvytę, tai liksime be cento kišenėje. Jokios pensijos neužteks tokiai mitybai. Įsidėk daugiau košės ir privalgysi, taupyti reikia!
– Man negalima košės, Algeli. Aš pati norėčiau valgyti viską iš eilės, bet gydytojas uždraudė, – teisinosi Kamilės mama.
– Tavo gydytojai – šarlatanai! Amžinai gyventi vis tiek nepavyks. Aš gabalėlį žuvies su ryžiais valgau, o tu – du. Mėsos ir kruopų kainos skiriasi?
Vyriškis net ėmė skaičiuoti dietinių produktų, kuriuos moteris pirko už bendrus pinigus, kainą. Jis priekaištavo jai dėl kiekvieno suvalgyto kąsnio, todėl ji jautėsi nepatogiai. Pasiūlė mestis jau ne per pusę. Pasakė, kad už maistą duos 1/3 pensijos, o visa kita – jo sugyventinės pinigai, nes ji daugiau leidžia maistui.
– Turbūt, Algeli, mums geriau gyventi atskirai! – konstatavo ji.
– O tu teisi! Iš tavęs jokios naudos. Pati kemši neekonomiškai, o ir savo katinui brangų maistą perki. Gudriai sugalvojai! Norėjai mane aplink pirštą apvynioti, nepavyko! – atsakė Algis.
Ji džiaugtųsi pirkdama pigesnį maistą, tačiau nuo kito jis viduriuoja. Per jautrus skrandis, todėl kaitalioti nėra prasmės.
Tačiau Kamilės mama gali sau leisti jį pirkti, o štai jos sugyventinis, jau buvęs, laikė tai švaistymu. Gerai, kad nors neištekėjo už jo. Būtų visai „linksma“.
