Iš pradžių mane paliko tėvas, o paskui dar ir mama, ir aš likau viena su seneliu. Bet pasirodė, kad gyvenimas turėjo man planų

Mano tėvas metė mus su mama, kai aš buvau visai maža. Mes tada gyvenome Lenkijoje.

Mama įsimylėjo vieną vyriškį, išsiuntė mane gyventi pas senelį, o pati išvyko gyventi į kitą miestą pas savo naująjį vyrą.

Pažadėjo kas mėnesį pervesti pinigų. Tačiau ryšys su mama (netgi finansinis) visiškai nutrūko jau po 8-9 mėn. Mes su seneliu likome vieni.

Kai mama dingo iš mūsų gyvenimo, supratau, kad pati turiu pasirūpinti savimi ir seneliu. Mes su seneliu manyje atskleidėme talentą ir slaptą aistrą kalboms.

Įstojau į filologiją, o paskui tapau vertėja. Senelis sakė, kad mokėdama kalbas niekada nepražūsiu. Tobulai mokėjau anglų, o senelis pirko man knygas ir žodynus vokiečių kalba.

26 metų aš buvau geriausia vertėja mūsų mieste. Greitai mane pasamdė viena kompanija sinchroniniam vertimui įvairių derybų metu.

Tokių derybų metu aš ir sutikau savo būsimą vyrą. Jis anglas, atvyko į Lenkiją dėl darbo, o praėjus dviem santykių metams pasipiršo man ir mes persikėlėme pas jį, aš pradėjau skinti savo triūso ir pastangų vaisius. Buvo sunku palikti gimtąjį kraštą, tačiau atvykdavome pas senelį per kiekvienas šventes.

Jie su mano vyru vienas kito nesuprato, tačiau aktyviai bendravo gestų kalba. Negalėjo būti taip idealu. Netrukus man paskambino mama.

Matyt, ji sužinojo mano numerį iš senelio, tačiau aš jį suprantu. Mano mama būtų jam visas smegenis išlesusi.

Žodžiu, Lenkijoje mamos reikalai suprastėjo, štai ji ir nusprendė sužinoti, kaip aš gyvenu ir, sužinojusi, kad aš ištekėjusi už anglo, pagalvojo, kad bus labai naudinga atnaujinti santykius su manimi. Kai mama pasakė, esą, tau pasisekė, sugriebei sėkmingą, atsisveikinau su ja, padėjau ragelį ir užblokavau jos numerį.

„Pasisekė“, mano manymu, vadinasi kitaip: triūsas, darbas su savimi, disciplina… argi ne?