Įžūli marti sugriovė viską, ką aš kūriau metų metais
Mano marti įsivaizduoja save nežinia kuo. Jei pradžioje ji man patiko, tai dabar nebegaliu jos pakęsti. Apsimetinėjo tokia kuklia ir miela mergaite, o išties!
Esmė, kad mano sūnus – pavydėtinas jaunikis. Ir išvaizdus, ir pinigų turi. Mergos paskui jį tuntais lakstė. Ir jis kažkodėl pasirinko Juliją ir pasipiršo jai. Kai tik reikalai pakrypo link vestuvių, marti ir parodė savo tikrąjį veidą.
Jie pastatė mus prieš faktą, kad padavė pareiškimus susituokti. Marti dar pridėjo, kad jie vestuvių kelti neplanuoja – šeimyninė vakarienė restorane. Kur tai matyta! Mane žmonės užjuoks! Vienintelis sūnus veda! Julija laikėsi savo ir tvirtino, kad jie viską nusprendė. Pijus sėdėjo ir tylėjo, tik slėpė nuo manęs akis.
Paskui jie pasakė, kad gyventi planuoja pas Julę. Matote, iš ten patogiau pasiekti darbą. Sūnus pasakė, kad aš nesikiščiau, juk pastebėjo, kad aš jau verdu. Tai buvo tik „gėlytės“!
Po jų vestuvių nusprendėme atšvęsti Velykas šeimos rate. Paprastai šią dieną mes renkamės pas mano mamą. Bet čia marti pareiškė, kad ji niekur neis – matote, ji nekrikštyta.
Kaip taip reikia spjauti į mūsų šeimos tradicijas, kad taip elgtumeisi? Ji principingai nevažiavo, dar ir Pijaus neleido!
Tai pasikartojo ir per sūnaus gimtadienį. Tiesa, atšvęsti šeimos rate marti sutiko. Ji priruošė visokių gėrybių ir netgi iškepė tortą. Šeimininkė ji gera, nieko blogo negaliu pasakyti.
Mano dukterėčios vyras prie stalo paklausė Julijos, ką jie planuoja kviesti krikšto tėvais. Tai ji pareiškė, kad net jei pagimdys vaiką, jo nekrikštys. Aš tuo momentu mėsa paspringau! Matote, ji pati nekrikštyta ir vaikai tokie bus. Esą, kai jie užaugs, tegu patys sprendžia, kokią religiją rinktis. Normaliai?
Naujųjų metų irgi negalėjome atšvęsti kartu dėl marčios. Ji išsitempė sūnų kažkur į kitą miestą. Prašiau jo likti, o jis ėmė mekenti, kad negali palikti žmonos tokią dieną.
Dar Julės tėvai nenori megzti giminystės ryšių su mumis. Štai, pavyzdžiui, sode kepa šašlykus, kviečia tik vaikus. Mes su vyru visus kviečiame pas save, mes juk viena šeima. Negi mes būtume juos apvalgę?
Šiais metais ir Motinos dieną jie šventė su Julijos tėvais. Aš, žinoma, įsižeidžiau. Marti sugriovė viską, ką aš kūriau metų metais. Visos mūsų šeimos tradicijos žlugo, kai tik ji pasirodė mūsų gyvenime.
O Pijus irgi geras! Elgiasi lyg po padu būtų. Matyt, meilė užtemdė sveiką protą. Savo šeimą visai pamiršo – straksi prieš žmoną. Net per išeigines pas mus negali užsukti, nes žmona jį tempiasi į kiną ar teatrą. Niekada nemaniau, kad jį gali sudominti panašūs dalykai.
Siaubingiausia, kad mūsų šeimos jaunimas irgi nusižiūrėjo šitą „madą“. Dukterėčia bei jaunesnioji dukra irgi nustojo švęsti šventes su šeima ir laikytis tradicijų. Jos dabar teikia pirmenybę draugams. Išeina, po Julės atsiradimo sužlugo visas mūsų gyvenimas. Štai taip „pasisekė“ su marčia.
