Japonų daktaras, pragyvenęs 105 metus, atskleidė ilgaamžiškumo paslaptį

Šigeaki Hinohara tikėjo, kad energiją organizmui duoda džiaugsmas, o ne miego ir mitybos režimo laikymasis.

Japonų daktaras Šigeaki Hinohara išgyveno 105 metus ir stebėjo pacientus beveik iki pat mirties. Šis pavyzdys apverčia beveik visą mūsų supratimą apie senatvę. 2017 m liepos 18 Japonija neteko savo nacionalinės vertybės.

Štai svarbiausios jo gyvenimo taisyklės.

Energija atsiranda, kai jūs gerai jaučiatės, o ne nuo to, ką jūs valgote ir ar pakankamai miegate. Nekankinkite savo organizmo tokiomis taisyklėmis, kaip pietų pertrauka ar miego laikas. Pamenate, kaip būdami vaikais mes pamiršdavome apie maistą ir miegą, kai linksminomės? Hinohara tikėjo, kad taip pat į šiuos dalykus reikia žvelgti ir suaugus.

Jei jūs norite išgyventi ilgai, sekite svorį. „Pusryčiams aš išgeriu kavos, stiklinę pieno ir truputį apelsinų sulčių su valgomuoju šaukštu alyvuogių aliejaus. Priešpiečiai – pienas ir keli sausainiai, arba visai nieko, kai aš per daug užimtas. Pietūs – daržovės, truputis žuvies ir ryžių ir dukart per savaitę 100 g neriebios mėsos“,- papasakojo daktaras.

Nėra jokios būtinybės eiti į pensiją,o jei visgi teks, tai toli gražu ne 65. Jis paaiškino, kad 65 metai – išėjimo į pensiją amžius – buvo nustatytas prieš pusšimtį metų, kai gyvenimo trukmė Japonijoje sudarė 68 metus. Dabar žmonės gyvena ilgiau, reiškia, gali dirbti ilgiau.

Yra dar viena, kas jus labai nustebins. Hinohara rekomendavo nepriimti gydytojų rekomendacijų paraidžiui, jis patarė gyvūnų ir meno terapijas.

„Kai gydytojas rekomenduoja atlikti tyrimus ar operaciją, paklauskite, ar jis pasiūlytų daryti šias procedūras savo žmonai ar vaikams. Priešingai vyraujančiai nuomonei, gydytojai negali išgydyti visų. Tai kam nereikalingas skausmas ir operacija?“,- svarstė Hinohara.

Jo manymu, muzika ir gyvūnų terapija padeda pacientams daugiau, nei gydytojai gali sau įsivaizduoti.
„Skausmas – gana mistiškas reiškinys ir vienintelis būdas jį pamiršti – linksmintis. Ligoninės turi rūpintis pagrindiniu pacientų poreikiu – kad jiems būtų linksma. Mūsų ligoninėje yra ir muzika, ir gyvūnų terapija, ir meno klasės“,- pasakė daktaras.

„Vien tik mokslas negali išgydyti ar padėti žmonėms. Mokslas „šukuoja visus vienomis šukomis“, bet ligos visiems vystosi skirtingai. Kiekvienas žmogus – unikalus, ir mūsų ligos susijusios su mūsų širdimi. Norint suprasti, kuo serga žmogus ir padėti jam, reikia muzikos ir vaizduojamojo meno, o ne tik vaistų“,- apibendrino Šigeaki Hinohara.

Informacija šiame straipsnyje yra išskirtinai pažintinio pobūdžio ir nepakeičia sertifikuoto šio profilio specialisto konsultacijos.