Jauna mokytoja vaikų akivaizdoje priglaudė purviną kačiuką prie savo brangaus palto

Andželika buvo efektinga jauna moteris. Ji nebuvo panaši į mokytoją šablonišku to žodžio supratimu.

Andželika visada atrodė prisižiūrėjusi ir stilinga. Ji patiko vyresniųjų klasių mokiniams, technologijų mokytojui ir fizinio lavinimo treneriui.
Andželika buvo ne tik graži moteris, bet ir puiki mokytoja. Ji taip nuoširdžiai dirbo su vaikais, kad net atsiliekantys mokiniai pradėjo kalbėti angliškai. Net vyresni ir labiau patyrę kolegos negalėjo pasigirti tokiais pasiekimais.

Visi žinojo, kad Andželika ištekėjusi už verslininko. Šeima turėjo geras pajamas, todėl Andželika mokykloje dirbo ne dėl pinigų, o iš pašaukimo.
Sutuoktinis atveždavo Andželiką į darbą brangia mašina. Kolegos, važiuojantys į darbą senais troleibusais, pavydėjo jaunai moteriai.

Pavyduoliai šnibždėdavosi apie vyrą-banditą, bet kai tik Andželika įeidavo, visi nutildavo. Ji buvo nors ir jauna, tačiau griežta moteris.

Vieną gražią dieną vaikai ir jų tėvai pilnai priėmė mokytoją. Tai nutiko rudenį. Andželikos mokiniai netoli mokyklos pamatė mažą purviną kačiuką. Drąsiausi vaikai priėjo ir glostė mažylį. Kačiukas švelniai trynėsi į vaikų kojas ir murkė.

Tą dieną kačiukas gavo porą gabalėlių mėsos iš mokyklos valgyklos ir gausybę vaikų glamonių. Tačiau laikas bėgo greitai ir vaikams netrukus reikėjo eiti namo. Antroji dienos pusė mažyliui nežadėjo būti tokia maloni. Valgykla užsidarė ir apie maistą negalėjo būti nė kalbos. Be to, prasidėjo šaltas rudeninis lietus, į kurį geriau žiūrėti pro langą.

Kaip tik per lapkričio liūtį iš mokyklos išėjo Andželika. Atsargiai žengdama per purvą brangiais batais, mokytoja pasuko link vartų, kur jos laukė sutuoktinis.

Ji jau ruošėsi sėsti į automobilį, kai staiga pamatė mažytį kačiuką, tupintį baloje. Mokytoja priėjo prie jo ir paėmė mažylį ant rankų, nepabūgusi išsitepti savo brangaus palto. Prieš sėsdama į mašiną, Andželika sekundei sustojo ir pasakė vyrui:

– Neprisigalvok, nieko šis mažylis neišteps tavo salone.

Tarusi šiuos žodžius, moteris įlipo į mašiną, pasisodindama kačiuką ant kelių.

Visa tai stebėjo daugiau nei dešimt žmonių. Tarp jų buvo mokiniai ir jų tėvai.

Šis poelgis dar kartą patvirtino šios puikios mokytojos gerumą ir žmogiškumą.

You cannot copy content of this page