Jo žmona pastojo nuo kito. Tačiau niekas nesitikėjo, kad jis pasielgs būtent taip!

Mano dukra – biologiškai ne mano vaikas. Mano buvusioji pastojo, susukusi romaną su kitu.

Po to, kai tėvystės testas tai patvirtino, aš beveik išėjau, bet mane neramino viena mintis. Mintis apie vaiką, kuris augs vienas. Jo motina buvo silpna moteris ir greičiausiai būtų nusigėrusi, tai reiškė, kad vaikystės vaikas neturėtų.

Ji augtų visiškam strese. Ši mergaitė neprašė tokio gyvenimo. Ji nekalta dėl viso to, ir ji nenorėjo tokio tėvo, kuris išsigando ir dingo. Ir aš nusprendžiau likti.

Aš visada norėjau būti tėvu ir visada padedu vaikams sunkiose gyvenimiškose situacijose, kadangi mano vaikystė buvo žiauri. Jei aš galiu išgelbėti kokį nors vaiką nuo to, aš taip ir padarysiu.

Ji gimė. Dabar ji nešioja mano pavardę ir labai panaši į mane, kaip bebūtų keista. Dabar ji mokosi 3 klasėje. Ji puikus geras vaikas su labai gera vaizduote. Ji laiminga ir nerūpestinga.

Aš mokau jos motiną, kaip iš tiesų turi elgtis motina, leidžiu su savo dukra visą laisvalaikį. Tai geriausias ir sėkmingiausias sprendimas, kurį kada nors priėmiau. Aš negaliu būti jos tėvu, tačiau esu velniškai įsitikinęs, kad aš – jos tėtė.