Kai moteris apsilankė pas psichologą, jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis
Vizitas pas psichologą gali kardinaliai pakeisti gyvenimą. Taip nutiko ir mūsų herojei. Šiame nedideliame tekste aprašomas Linos – moters, kuri visiems atrodė patogi ir gera, tačiau nebuvo laiminga, gyvenimas.
Visą gyvenimą Lina buvo gera. Ją mylėjo kaimynai, kolegos darbe, atsitiktinių pažįstamų vaikai ir išvis visi aplink.
Tame nebuvo jokios magijos. Paprasčiausiai Lina visiems buvo patogi.
Linos gyvenimas buvo geras. Todėl, kad viskas kaip pas žmones: 25 ištekėjo, pagimdė du vaikus. Su anyta nesibarė, gerbė ją. Kentė išpuolius, neprašytus patarimus, kartais ir tiesioginius įžeidimus.
O ką – juk ne svetimi žmonės.
Darbe niekuo neišsiskyrė, darė savo darbą tyliai ir be skundų. Hobio Lina neturėjo, todėl kad nebuvo kada. Visą laiką atimdavo darbas.
Kartą Lina pasielgė keistai. Ėmė ir nuėjo pas psichologą.
Nuo to momento nuostabus jos gyvenimas visiškai apsivertė.
Lina išėjo iš darbo. Į poliklinikos vedėjos ir vyriausiojo gydytojo klausimus su šypsena gūžtelėjo pečiais:
„Pinigų mokate mažai, o aš visada dirbau už save ir tą vaikiną. Man seniai siūlė kitą darbą. Aš sutikau.“
Ir juk tiesa, po pusės mėnesio išėjo į kitą darbą, žymų medicinos centrą.
Lina ėmė mokytis. Koks dar mokslas 40-ies? O Lina, žinote, po darbo įsijungia kompiuterį ir klausosi paskaitų, atlieka testus ir šypsosi lyg Mona Liza. Lyg tai būtų ne dvi valandos nuobodaus bambėjimo apie kažkokias ten arterijas ir linijinį kraujotakos greitį, o sakralios žinios.
Toliau – dar daugiau. Po mėnesio bendravimo su psichologu Lina padavė skyryboms. Vyras šoke! Kaip dabar apmokėti komunalines paslaugas? Kur rasti antrą kojinę? Kas paruoš vakarienę? Metė tokį gerą vyrą visiškai dėl nieko.
Į visus anytos ir buvusio vyro klausimus įjungdavo Moną Lizą ir gūžčiojo pečiais:
„Atleiskite, man labai gaila“.
O pati švyti iš laimės! Lyg jai iš nugaros būtų išdygusi pora nematomų sparnų.
Savo mergaites pasiėmė gyventi su savimi. Vieną leido į šokius, kitą – į tapybos pamokas. Dukros patenkintos, pasiekimai geri. O ji pati sau šypsosi:
„Gerai, kad man atsirado laiko jums. Ir pinigų. Tiesa?“
Lina buvo gera, o pasidarė bloga. Visiems aplink bloga. Išskyrus dukteris. O dar naująjį viršininką – medicinos centro, kur ji dirbo, direktorius, ją tiesiog dievino: ji pakėlė jiems pardavimus dvigubai, užrašymai pas ją trims mėnesiams į priekį.
O ji tik dirba sau ir šypsosi. Pažįstama tokia šypsena, jis kažkur ją matė. Kažkokio dailininko paveiksle, ar tik ne Leonardo?
Štai ką psichologai daro su žmonėmis. Griauna tvirtas santuokas, atleidžia iš darbo, pykdo su anytomis.
Smegenys – tamsus reikalas!
Galbūt jūs irgi žinote istorijų apie tai, kaip vizitas pas psichologą pakeitė gyvenimą?