Kaip suprasti, kad moteris nebemyli: Fainos Ranevskajos citata
– Visiškas konfliktų nebuvimas santykiuose – tai ne meilės rodiklis. Kartais tai abejingumo rodiklis…
– Įsimylėjusios smegenys puikiai moka idealizuoti žmogų, mes visi su jumis tai puikiai žinome. O kai euforija praeina, atsiranda nesusivokimas: šis žmogus man taip smarkiai patiko? Negi jis turėjo man tokią valdžią?
– Vokiečių rašytojas Erichas Marija Remarkas sakė, kad tik tas, kuris nieko nesitiki iš gyvenimo, nenusivilia. Ir tik jis iš tiesų laimingas. Šią frazę galima pritaikyti ir santykiams.
– Tas, kuris blaiviai vertina žmogaus potencialą, nereikalauja iš jo nieko antgamtiško. Su pagarba vienas kitam galima nors ir visą gyvenimą išsilaikyti.
– Ir net jei didinga meilė ištiks kaip saulės smūgis, daug kartų susimąstysi – ar verta rizikuoti tuo, ką turi: stabilumu ir komfortu. Ir dėl ko?
– Anksčiau buvo manoma, kad kuo mažiau sukrėtimų gyvenime, tuo labiau dievas tave saugo. O dabar „madoje“ kita ideologija. Žmonės gyvena su lozungu „imk iš gyvenimo viską“.
– Daugelis suabejoja vertingumu to, kuris susiejo su jais savo likimą. O jei buvo galima rasti kažką geresnio?
O kas, jei egzistuoja toks žmogus, kuris mylės stipriau? Ar aš neleidžiu savo jaunystės su netinkamu žmogumi? Galbūt aš vertas daugiau?
– Aš turėjau kolegą, kuris gyrėsi, kad jo santuoka ideali. Gyvena kaip sielos dvyniai, du sūnūs. Ir visi aplink stebėjosi – negi nėra net barnių ir skandalų?
– Vyras atsakydavo, kad nėra, tam nėra jokios priežasties. O viskas todėl, kad žmona jį labai myli. Negraužia, nekelia pretenzijų. Ne taip, kaip kai kurios…
– O paskui ta moteris staiga išėjo pas kitą. Sausai paaiškinusi, kad meilė baigėsi. Ir kad vaikai užaugo, jos dalyvavimas auklėjime ir priežiūroje nebereikalingas.
– Ši informacija daugelį apstulbino. O man į galvą atėjo aktorės Fainos Ranevskajos citata:
„Branginkite savo mylimas moteris… Juk kol ji barasi, pergyvena ir psichuoja – ji myli, bet kai tik pradės šypsotis ir elgtis abejingai – tu ją praradai.“
– Vyras labai skausmingai pergyveno išsiskyrimą. Kentėjo dėl to, kad jį metė ir rado laimę su kažkuo kitu.
– Išdavystė? Turbūt ne. Kiekvienas mūsų laisvas gyventi ten ir su tuo, su kuo jaučiasi gerai. Nieko nepririši ir nepriversi mylėti jėga. Ir geriau išsiskyrimo skausmas, nei susierzinimas ir apsimetinėjimas. Tai ir yra apgaulė ir išdavystė.
– Ar galima buvo iškart pajusti, kad meilė išėjo? Aš manau, kad taip. O barnių nebuvimas – tai ne meilės rodiklis. Kartais tai abejingumo rodiklis…
