Labdara neatsiejama nuo orumo! Madinga mergina paklausė senelės, kiek kainuoja kilogramas braškių… Senutė pardavėja atsakė:

Madinga mergina paklausė senelės, kiek kainuoja kilogramas braškių… Senutė pardavėja atsakė:

– 5 eurai 50.

– Imu už 5 arba einu, – ryžtingai pareiškė mergina.

– Pirkite už kainą, kurią laikote priimtina, mieloji… Man šių pinigų reikia pragyvenimui,- švelniai atsakė senutė.

Mergina nusipirko braškes už savo kainą ir nuėjo su pergalės jausmu. Ji sėdo į savo brangią mašiną ir po poros valandų su drauge nuėjo į madingą restoraną.

Jos rinkosi iš meniu viską, ko norėjo. Padarė gražių nuotraukų, truputį pavalgė, palikdamos ant stalo daug iš to, ką užsisakė… Jų vakarienės sąskaita buvo beveik 130 eurų. Merginos sumokėjo 150, o grąžą paliko arbatpinigiams.

Ši istorija gali pasirodyti visiškai normali mūsų dienomis prabangaus restorano savininkui, tačiau labai neteisinga naminių braškių, išaugintų 5 arų sodo sklype, pardavėjai, kuriai sunku nuvažiuoti į miestą, ypač per karščius.

Štai koks klausimas: kodėl mes visada norime pasirodyti galingais, kai perkame iš nepasiturinčių? Ir kodėl mes tokie dosnūs tiems, kuriems mūsų pagalbos nereikia?

Mano tėvas pirkdavo prekes iš vargingųjų aukštomis kainomis, nors jam ir nereikėjo tų daiktų. Kartais jis mokėdavo jiems daugiau.

Kartą jo paklausiau:

– Kodėl tu tai darai, tėti?
– Tai labdara, paslėpta po orumu, mano sūnau, mes visada turime būti dėkingi!

P.S. Žinau, kad dauguma jūsų nepasidalins šia publikacija, bet jei jūs vienas tų, kurie iki šiol skaito šį tekstą, tuomet ši istorija apie gailestingumą padės jums žengti papildomą žingsnį teisinga kryptimi.