Maniau, kad gyvenimas su turtingu vyru – pasaka, bet iš tiesų vos išnešiau sveiką kailį

Ištekėjau gana vėlai – 36 metų. Tačiau visos draugės man pavydėjo, nes galvojo, kad nusičiupau labai gerą vyrą. Ignas buvo vyresnis už mane 8 metais, už nugaros dvejos skyrybos ir 3 vaikai. Jis turi savo statybų verslą, didžiulį namą užmiestyje, prabangią mašiną ir kt.

Jis labai gražiai mane mergino – dovanojo didžiulius rožių krepšius, vedžiojosi į brangius restoranus, vežiojosi į brangius kurortus. Aš pati iš paprastos šeimos ir, žinoma, visa tai man priminė pasaką.

Vos po pusmečio pažinties Ignas man pasipiršo. Žinoma, aš sutikau. Tiesa, jis iškart iškėlė sąlygas, kurios dabar man sukeltų nerimą, tačiau tada tiesiog truputį sutrikdė.

– Kas per sąlygos? – sutrikau aš.

– Tu turi nedirbti, rūpintis manimi, namais, puikiai atrodyti. Žodžiu, būti mūsų židinio ir mano širdies šeimininke,- baigė jis ir pabučiavo man ranką.

Aš tada susimąsčiau. Turėjau neblogą darbą. Nepasakyčiau, kad ten daug gaudavau, tačiau sau pinigų užteko, o dirbti patiko. Tačiau perspektyva gyventi didžiuliame name, užsiimti tik ruoša ir vyru, turint krūvą pinigų, mane viliojo ir aš sutikau su visomis sąlygomis. Tačiau praktikoje pasirodė, kad turtingas gyvenimas – tai ne tokia šventė, kaip aš maniau.

Po vestuvių Ignas labai smarkiai pasikeitė. Nepažinau to vyro, kuris užversdavo mane gėlėmis ir vedžiojosi po geriausius restoranus.
Dabar mano kortelė buvo susieta su vyro ir jis kontroliavo visas mano išlaidas. Galėdavo paskambinti ir paklausti:

– Tu ką, dabar kavinėje už 18 eurų pavalgei? O namie negalėjai pasigamint?

Turėjau atsiskaityti jam apie viską: maistą, kosmetiką, rūbus, higienos priemones. Be to, didelis namas, kuris iš pradžių mane viliojo, pasirodė problema. Jokių padėjėjų nebuvo. Ignas taip pat buvo prieš švarinimo paslaugas, manydamas, kad tai tuščias pinigų leidimas.

O namie visada turi būti švaru. Mažiausia dulkelė – skandalas. Galiausiai aš, nors ir nedirbau, ištisomis dienomis tik tai ir tedariau – tvarkiau šį didžiulį namą, gaminau, pirkau produktus.

Be viso to, vyras įdėmiai stebėjo mano išvaizdą. Neduok dieve man priaugti kilogramą arba pasirodyti jo akyse neplautais plaukais ar su senais marškinėliais!

Nors iš pradžių jį ir mylėjau, po 3 metų tokios santuokos jaučiausi visiškai išsekusi nuo pastovaus balansavimo tarp paslaugios tarnaitės ir besišypsančios seksualios žmonos.

Pabandžiau kalbėtis apie skyrybas – Ignas sukėlė skandalą. Ir kaip jis davė pinigų mano tėvams namo remontui, ir kaip apmokėjo brangią tėčio sanatoriją po infarkto.

Po šio pokalbio mano kontrolė tapo dar griežtesnė. O dar Ignas ėmė spausti mane morališkai. Sakė, kad aš nesuprantu, kaip man pasisekė, kad kitos moterys gali tik svajoti gyventi tokiose sąlygose. O aš nedirbu, sėdžiu namie, o dar nedėkinga jam.
Palikau jį tik po 10 santuokos metų.

Vieną gražią dieną mano kantrybė trūko, aš tiesiog susirinkau daiktus ir išvažiavau pas tėvus, kol vyras buvo darbe. Ir tada pirmąkart jiems papasakojau, kaip viskas buvo iš tiesų. Jie buvo pasibaisėję ir pasakė, kad galiu likti pas juos kiek panorėjusi.

Žinoma, kai vyras sužinojo, buvo įsiutęs. Bandė mane persekioti. Tada padaviau skyrybų pareiškimą.

Pasakiau vyrui, kad jei paliks mane ramybėje, nepretenduosiu į turto dalybas. Tik tada Ignas atstojo.

Vienintelis dalykas, nustebinęs mane šioje situacijoje – kai kurių mano draugių reakcijos. Jos galvoja, kad aš pakvaišau iš gero gyvenimo. Neva jis tavęs nemušė, galėjai ir pakentėti kažkokias priekabes dėl gero gyvenimo.

Tegu kitos kenčia, o aš nenoriu. Gana. Geriau be prabangaus namo, užtai ramybėje.

You cannot copy content of this page