Mano kaimynė neseniai šventė jubiliejų – 90 metų. Nusprendžiau ją pasveikinti, bet įžengusi į jos namus, pravirkau
Mūsų gyvenvietė nedidelė, visi vieni kitus pažįsta. Dabar joje liko nedaug gyventojų, nes žmonės, ieškodami geresnio gyvenimo, išvyksta į didelius miestus.
Mano kaimynės Aleksandros vaikai ir anūkai taip pat išsiskirstė kas kur. Aleksandra – buvusi literatūros mokytoja, labai kukli ir inteligentiška moteris, daugelis suaugusių žmonių su didžiule pagarba apie ją atsiliepia, o ir aš pati kažkada mokiausi pas Aleksandrą.
Puikiai prisimenu jos įdomias pamokas ir begalinę kantrybę mums, jos nelabai stropiems mokiniams.
Žinodama, kad mano kaimynei sukanka devyniasdešimt metų, nusprendžiau padaryti jai staigmeną ir ateiti į jubiliejų be kvietimo. Nusipirkusi dovaną ir surinkusi gražią pievų gėlių puokštę, po pietų pasibeldžiau į Aleksandros duris.
Ji tuoj pat atsiliepė, tarsi laukdama manęs:
– Taip, taip, užeikite! Įėjusi pamačiau skoningai padengtą stalą, bet savo dideliam nustebimui, name neradau jokių svečių – nei vaikų, nei anūkų.
Matyt, mano nuostaba buvo išraityta veide, nes šventės kaltininkė sutrikusi tarė:
– Na, kol tu esi pirma, Lina!
Man labai malonu, užeikite! Mes šiek tiek išgėrėme šampano, ir Aleksandra pradėjo prisiminti praeitį, daugiausia mokyklą. Kai paklausiau jos apie vaikus, mano buvusios mokytojos akys aptemo: – Reikalų turi, o ir kelionė iki mūsų, žinote pati, kokia…
Man niekaip netilpo galvoje, ar tikrai du šimtai kilometrų yra toks neįveikiamas atstumas, kad nepasveikintum mamos ir močiutės su tokia apvalia sukaktimi, ar tiesiog neatvažiuotum jos aplankyti ir pasikalbėti?
Aleksandra akivaizdžiai nenorėjo, kad išeičiau, nenorėjo likti vėl viena, todėl pasilikau pas ją iki vėlyvo vakaro, klausydamasi jos pasakojimų ir dalydamasi savo kukliomis naujienomis…
Nepalikite savo tėvų vienų, nei jų jubiliejų dienomis, nei šiaip gyvenime. Jiems reikia jūsų dėmesio, rūpesčio, palaikymo žodžių, jiems tiesiog reikia jus matyti, žinoti, kad jų neužmiršote. Neatidėkite savo kelionių, nes galite paprasčiausiai pavėluoti…
