Marijos istorija: „Man 26, jam 56, ir aš nesigėdiju. Mes turime 3 mažus vaikus“

Prieš 5 metus jaunutė mergina Marija įsimylėjo vyrą, kuris jai tinka į tėvus. Nepaisydama giminaičių ir pažįstamų nuomonės, ji už jo ištekėjo ir pagimdė vaikus.

2013 metais aš pastojau. Vaiko tėvas šlaistėsi kairėn dešinėn, jo meilužė skambinėjo man penkiskart per dieną. Aš kentėjau. Kam?! Taip smarkiai mylėjau? Ne, nemylėjau. Galbūt bijojau likti viena ir norėjau vaikui tėvo. Galiausiai jis prarado viską: darbą, mašiną, butą ir namą, o aš pavargau ir išvijau jį po eilinio barnio. 2014 liepą gimė mūsų dukra.

Tačiau jam jos nereikėjo. Jis kasdien skambinėjo su grasinimais, tačiau alimentų nemokėjo. Aš gyvenau iš pašalpos ir giminaičių pagalbos. Iki 7 mėnesių mes su dukrele gyvenome dviese, paskui persikėlėme pas mano mamą ir aš išėjau mokytis, o paskui ir dirbti. Tą žmogų aš pamiršau, prasidėjo nauja gyvenimo linija be muštynių, girtavimo ir moterų.

Su dabartiniu vyru aš susipažinau darbe. Tuo metu man buvo 22 metai, o jam 52. Aš dirbau ligoninėje medicinos registratore, o jis buvo priėmimo skyriaus chirurgas.

Tada aš negalvojau nei apie santuoką, nei apie vaikus. Bendras darbas mus suartino, nors jis pergyveno, kad amžius viską sugadins. Kai jis pakvietė mane į pasimatymą, aš apstulbau. Nežinojau, kaip elgtis su juo, juk toks amžiaus skirtumas. Galbūt jo interesai tolimi nuo manųjų. Draugė nuramino ir įkalbėjo susitikti.

Po šio susitikimo mes ėmėme susitikinėti. Ilgai slėpėme savo santykius nuo kolegų, aš nesupažindinau jo su dukra. Tai truko beveik metus.
Po kurio laiko apie mūsų santykius jau visi nutuokė. Tačiau mūsų nesmerkė, atvirkščiai, džiaugėsi ir dėl jo, ir dėl manęs. Jis persikėlė pas mane. Dukra jį priėmė. Jis pasiūlė man susituokti. Mes susituokėme. Gimė antra dukra, po jos sūnus. Aš jį myliu, o amžius neturi reikšmės.

Aš visada teikiau pirmenybę vyresniems už save žmonėms. Kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau jis pasiduoda emocijoms.

Vyras pakeičia man ir tėvą, ir draugą. Su juo aš pradėjau atsikratyti kompleksų ir psichologinių problemų: į jį galima atsiremti, pasitikėti juo. Man visada įdomu klausytis jo, jo istorijų. Jo nuomonė, jo jausmai artimi mano širdžiai. Su juo aš galiu leisti sau būti infantiliai ir silpnai. Aš imu pavyzdį iš vyro: kaip jis bendrauja su žmonėmis, ką daro kritinėse situacijose. Man norisi išmokti būti tokia ramia ir susikoncentravusia. Aš jį labai myliu ir mes esame šeima.

Vyro sūnus vyresnis už mane, tačiau mūsų santykiai puikūs. Jis laimingas dėl savo tėvo, kad šis pagaliau turi gerą ir tvirtą šeimą. Mano artimieji iš pradžių negalėjo priimti to, kad mano vyras vyresnis už mano mamą, o dabar myli jį, vertina ir gerbia.