Mes kartu gyvenome 34 metus. Visada maniau, kad niekas negalės mūsų išskirti: viskas, ką kūrėme, sugriuvo per savaitę

Mes su vyru kartu praleidome 34 metus. Man 60, jam 66. Mūsų santuoka atrodė tvirta, maniau, kad niekas negalės mūsų išskirti. Tačiau dabar mes žengiame skyrybų keliu. Viskas prasidėjo šią žiemą.

Kaip ir kiekvienais metais, per Kalėdas mūsų vaikai paliko mums šunį, o patys išvyko atostogų pas draugus. Tuo metu mano vyras netikėtai pranešė, kad nori nuvykti į savo vaikystės miestą – aplankyti senus draugus ir vietas, kurios jam kažkada buvo brangios. Ši kelionė pakeitė viską.

Jis sugrįžo po savaitės, ir aš iškart pajutau, kad kažkas įvyko. Po kelių dienų jis prisipažino, kad nori skirtis. Pasirodo, kelionės metu jis sutiko moterį, su kuria jį siejo ryšys jaunystėje. Ji rado jį per socialinius tinklus ir pasiūlė susitikti.

Ši moteris gyveno tame pačiame mieste, į kurį jis nuvyko. Jie praleido kelias dienas kartu, ir vyras buvo sužavėtas. Jis sakė, kad su ja jaučiasi lengvai, kad ji jį supranta kaip niekas kitas. Anot jo, ji labai pasikeitė: dabar ji dėsto jogą, rengia sveikos gyvensenos seminarus ir siūlo ramų, harmoningą gyvenimą.

Ji įtikino jį, kad, palikęs praeitį, jis galės sukurti tobulą pasaulį dviese. Ji pažadėjo jam laimę ir vidinę ramybę, kurios, kaip jis prisipažino, jam trūko mūsų santuokoje. Šis prisipažinimas man buvo tikras smūgis.

Kai bandžiau su juo pasikalbėti, priminti mūsų bendrą praeitį ir šeimą, jis tvirtai pasakė, kad jaučiasi įstrigęs mūsų gyvenime. Jis įsitikinęs, kad jam reikia pokyčių, kad pasijustų gyvas.

Aš buvau visiškai sugniuždyta. Viskas, ką kūrėme daugelį metų, sugriuvo dėl staigaus impulso. Man sunku susitaikyti su jo sprendimu, tačiau dabar man kyla kita užduotis – išmokti gyventi iš naujo.

Jaučiu skausmą, nusivylimą ir liūdesį, bet suprantu, kad privalau rasti jėgų naujam keliui. Tikiu, kad galėsiu atrasti savo laimę, net jei ji dabar bus visiškai kitokia.