Močiutės ir anūkės meilė – amžina
Močiutė – tai ypatinga moteris, kuri myli savo anūkus taip, kaip niekas kitas. Ji įkvepia mus, dovanoja šiltus prisiminimus ir visada yra šalia.
Močiutė moka klausytis, nesmerkia ir padeda anūkams daryti teisingus gyvenimiškus pasirinkimus. Kiekvienas žmogus turi ypatingą vardą mylimai močiutei: senelė, babytė, bobutė, sąrašą galima tęsti. Bet visi šie švelnūs kreipiniai kalba apie meilę jai ir ypatingą ryšį su šia miela moterimi.
Štai geriausios citatos apie močiutes, kurios primena, kokios svarbios šios nuostabios moterys mūsų gyvenime:
– Močiutė – tai šilti apkabinimai ir saldūs prisiminimai. Ji prisimena visus jūsų pasiekimus ir pamiršta visas jūsų nesėkmes ( Barbara Cage).
– Močiutės – tai ypatingi žmonės, kurie visada pasiruošę išklausyti, pažaisti, aplankyti zoologijos sodą, pasėdėti ir pagalvoti, pasijuokti, padainuoti, pasivaikščioti, paskaityti – jos visada ras laiko savo anūkams.
– Močiutės galvoja apie savo anūkus dieną naktį, net kai yra toli. Niekas negali suvokti, kaip stipriai močiutės myli savo anūkus. (Karen Gibbs).
– Būti močiute – nuostabi patirtis. Prieš sekundę buvai mama, o dabar tu išmintinga ir vyriausia šeimoje. (Pam Brown).
– Nieko nėra geriau už anūkus, kurie pešasi ir bėgioja aplink tave. (Doug Larson).
– Būna, kad tik gimus anūkui sužinai, kas yra tikra meilė.
– Kiekvienam mūsų reikia žmogaus, kuris mus pateisins, nepaisydamas visų kaltinimų. Man tai buvo mano močiutė. (Phyllis Teru).
– Kai močiutė ir senelis išeina iš kambario, disciplina ir paklusnumas iškart dingsta (Ogden Nash).
– Močiutė – tai balsas iš praeities ir pavyzdys dabarčiai. Ji atveria duris į ateitį. (Helen Ketchum).
– Močiutė – viena tų retų asmenybių, kuria visada galima pasikliauti.
Mano močiutė visada sakydavo: „Jei tu nežinai savo praeities, bet žinai, kur tau reikia eiti,kam tu repetuoji?“ Visada tai prisimenu ir tai tiesa. Jūs turite pradėti kiekvieną dieną iš naujo.
Jūs negalite kartoti to, ką jau darėte. (Marian Seldes).
Mano močiutė sakydavo: „Neleisk savo keptuvėms spindėti ryškiau už tave. Nežiūrėk į namų ruošą taip rimtai!“
Man prireikė daug laiko, kad įprasčiau, jog mano močiutės nebėra. Kur bebūčiau: namie, sode, lauke – jos veidas man visada atrodė toks aiškus. (Kuang Nhjung Chyin).
