Mokytoja vedė dienoraštį, kuriame rašė savo nuomonę apie kiekvieną mokinį. Visi buvo šoke, kai rado tą sąsiuvinį

Mano dukra – 9 klasės mokinė. Ji gerai mokosi, lanko piešimą ir šokius, visada dalyvauja mokyklos ir rajono renginiuose. Visi mokytojai visada apie ją atsiliepė gerai.

Kartą dukra prasitarė, kad jų klasės vadovė Valerija Obrikienė ne su visais vaikais elgiasi vienodai, kaip sakoma, klasėje yra numylėtinių.

Aš suprantu, kad gyvenime dažnai pasitaiko neteisybė ir todėl stengiausi paaiškinti dukrai, kad taip tik atrodo, kad iš tiesų visi vaikai klasės vadovei vienodi.

Dukra nesiginčijo, tik pridėjo, kad su kai kuriais mokytoja bendrauja, džiaugiasi visais jų pasiekimais, gali jiems nuolaidžiauti moksle. O kiti kategoriškai atstumti: ji visą laiką rėkia ant jų, mažina pažymius iš savo dalyko, pastoviai sako, kad jie nesutverti mokslui, jų lygis – „profesinė“.

Nieko nebesakiau dukrai, juk suprantu, kad negerai aptarinėti mokytoją su vaiku. Tačiau nuosėdos po pokalbio liko. Puikiai supratau, kad jei dukra būtų „numylėtinių“ sąraše, ji man to nepasakotų su tokia nuoskauda.

Po kurio laiko Alina grįžo namo susikrimtusi. Į mano klausimus kas nutiko neatsakė. Bet vėliau papasakojo, kad atsitiktinai koridoriuje susidūrė su mokytoja Valerija ir ji prie visų ėmė šaukti ant jos, pavadinusi nerangia karve.

Ši situacija man, žinoma, sukėlė emocijų audrą. Kaip mokytoja gali taip elgtis? Ar išvis kas nors turi tokią teisę? Nuoskauda dėl dukters pastūmėjo mane pasikalbėti su mokytoja. Tačiau Alina ėmė prašyti to nedaryti, jai atrodė, kad po pokalbio klasės auklėtoja jai išvis neduos gyventi.

Šįkart paklausiau dukters. Nesinorėjo eiti prieš jos valią, bet aš tvirtai nusprendžiau: jei ta moteris vėl drįs įskaudinti mano vaiką, neliksiu nuošalyje.

Po poros savaičių dukra grįžo iš mokyklos ir nuo slenksčio pranešė:

– Valerija Obrikienė veda dienoraštį!

Iš pradžių nesupratau, apie ką Alina kalba , bet paskui ji paaiškino:

– Yra speciali užrašų knygelė, „Klasės vadovo dienoraštis“ vadinasi. Mokytoja Valerija išėjo iš klasės tuo metu, kai mes tvarkėme kabinetą, klasiokas atsitiktinai pamatė savo pavardę ir perskaitė.

Laukiau tęsinio. Alina truputį patylėjo, jai buvo gėda prisipažinti, kad jie paslapčia perskaitė svetimus užrašus. Bet paskui dukra tęsė:

– Ten buvo parašyta, kad jis savimyla ir išpuikęs, laiko save protingu, nors išties, jos manymu, jis nieko vertas.

Kai dukra vėl nutilo, supratau, kad tai dar ne viskas.

– Netylėk, dukrele,- maldavau. – Apie tave irgi buvo kažkas parašyta.

– Ten apie visus parašyta, mama.

Ir čia Alinos akyse pasirodė ašaros. Ji paraudo, o paskui tarė:

– Apie mane parašyta, kad aš papilnėjau dėl to, kad pradėjau vartoti kontraceptines tabletes.

Mano pasipiktinimui nebuvo ribų. Taip, dukra išties pastaruoju metu priaugo svorio, tyrimai parodė hormonų sutrikimą. Bet kaip galima daryti tokias išvadas? Vaikui juk 15 metų! Ir išvis, ar ji turi teisę taip rašyti!

Ėmiau klausinėti dukters apie kitus. Pasirodė, kad vienus ji vadino kvailais, kitus valkataujančiais, apie trečius sakė, kad išaugs narkomanai ir alkoholikai… Sąrašas buvo ilgas.

Nė negalvojusi parašiau tai tėvų pokalbių grupėje. Kilo tikras skandalas. Visos mamos piktinosi, kiekviena norėjo išsiaiškinti. Jau kitą dieną mes visos sėdėjome direktoriaus kabinete.

Mokyklai skandalo nereikėjo, todėl direktorius norėjo užglaistyti situaciją, prašė niekur neviešinti šios temos. Tačiau mes nusprendėme, kad tokių dalykų dangstyti negalima.

Jau po pietų mūsų skundas buvo Švietimo skyriuje. Mums reikėjo, kad šis žmogus ne tik nebedirbtų mokykloje, mes norėjome, kad ji prie visų paaiškintų bjaurų savo poelgį ir atsiprašytų.

Tėvų susitikimą su klasės vadove, dalyvaujant Švietimo skyriaus darbuotojams ir mokyklos direktoriui, organizavo iškart. Mokytoja sėdėjo kaip nesava, lyg moksleivė, prasikaltusi ir nežinanti ką daryti.

Iš pradžių ji bandė teisintis, tačiau tėvai taip aršiai gynė savo vaikų garbę, kad auklėtoja greitai suprato – geriau patylėti.
Valerija Obrikienė neteko darbo.

Galbūt aš neteisi, bet man jos nė trupučio nebuvo gaila. Manau, kad pikti ir viso pasaulio nekenčiantys žmonės neturi užimti mokytojo pareigų.