Mūsų dvynės dukterys galvojo, kad mes su vyru visada turime daryti viską dėl jų ir po lygiai. Ir tikrasis skandalas prasidėjo joms ištekėjus

Aš turiu dvynes dukras – Neringą ir Jūratę. Nuo pat jų gimimo mes su vyru gyvenome tik dėl jų: pirkome visa, kas geriausia, darėme viską, kad jos jaustų, kaip mes jas mylime. Iš kitos pusės, mes visada elgėmės taip, kad jos jaustųsi lygios.

Dovanojome vienodas dovanas. Tačiau jei kas nors iš svečių atnešdavo joms skirtingas dovanas, jos galėdavo sukelti grandiozinį skandalą, kad kažkam geriau, o kažkam blogiau. Kartais situacija pasiekdavo absurdą: darydavau joms vienodas šukuosenas, kad skandalai nekiltų dar ir dėl to.

Kai mergaites užrašėme į šokius, viso užsiėmimo metu jos bandė parodyti viena kitai ir visiems esantiems, kuri iš jų geresnė. O kai jos įsižiūrėjo vieną ir tą patį vaikiną, galėjo net plaukus viena kitai nurauti. Galiausiai mes su vyru supratome, kad tai du skirtingi žmonės.

Nors jos ir dvynės, bet mes negalime kontroliuoti jų likimų visą gyvenimą. Kai mano tėtis išėjo iš gyvenimo, paliko savo namą man. Nusprendžiau jį parduoti ir nupirkti sesėms po 1 kambario butą.

Pagaliau jos galėtų gyventi atskirai viena nuo kitos. Nepaisant visų pastangų, seserys išsirinko visiškai vienodus tapetus ir baldus. O paskui kartu pranešė, kad išteka.

Iš pradžių mes džiaugėmės, tačiau labai greitai supratome, kad paskubėjome. Žodžiu, kartą paskambino Neringa ir paprašė nupirkti jai su vyru kelionę. Mes su vyru pervedėme jai tiek pinigų, kiek ji prašė.

Praėjo vos kelios valandos – skambina Jūratė. Reikalauja iš mūsų kelionės: esą, sesei mes sumokėjome, o kuo ji blogesnė. Tačiau mums nebeliko jokių santaupų, todėl pasakėme, kad niekuo negalime padėti. Dabar Jūratė su mumis nesikalba.

O aš nežinau, kaip su ja susitaikyti. Juk pinigų kelionei mes vis dar neturime.