Naujametę naktį gavau žinutę iš sūnaus: – Mama, tavo dovana stovi už durų. Grįžus iš darbo laiptinėje pamačiau dovaną, nuo kurios netekau žado ir susigadinau santykius su sūnumi

Nijolė Jonaitienė dirba gimdymo namuose. Jie yra netoli jos namų. Naujametę naktį paprastai niekas nepageidauja keistis pamainomis. Visi nori švęsti su artimaisiais. Kadangi Nijolės vyras mirė prieš metus, jai nesinorėjo likti vienai tą naktį.

Ir ji sutiko išeiti į pamainą. Sūnus vedęs, vaikui keli mėnesiai. Ir štai gruodžio 30 jai paskambino sūnus. Prašė šventinę naktį pasėdėti su anūku, kad jie galėtų atšvęsti su draugais.

– Negaliu, sūneli, mano pamaina. O šiaip sau į darbą neišeiti negaliu, mane atleis. O kaip aš gyvensiu be darbo.

– Mama, vos nakčiai. Nedažnai prašau pagalbos.

– Niekas nenorės keistis, kitą kartą prašau, bet ne dabar.

Po sūnaus skambučio paskambino jo žmona, irgi ėmė įkalbinėti. Tačiau Nijolė negalėjo padėti. Sekančią dieną, gruodžio 31, išėjo į darbą anksčiau, apėjo parduotuves. Atėjo į darbą, o ten jau dvi gimdo. Sunki buvo pamaina.

Tik 2 valandą nakties tegalėjo prisėsti. Paėmė telefoną, kad pasveikintų sūnų, o ten sms. Sūnus rašo, kad dovana stovi prie durų.

Nijolė apsidžiaugė, paskambino sūnui padėkoti. Tačiau paaiškėjo, kad jie paliko vaiką vežimėlyje prie buto durų, galvodami, kad ji namuose. Ir išėjo švęsti Naujųjų metų. Sūnus aprėkė motiną ir skubiai išlėkė sūnaus.

Vaikas pasirodė esąs pas kaimynę. Ji aptiko jį verkiantį. Sekančią dieną vaikui pakilo temperatūra. Gydytojai apžiūrėjo, ačiū dievui, nieko rimto. Žinoma, sūnus su marčia apkaltino Nijolę dėl visko, kas nutiko, tačiau ji nesijautė kalta, juk iš anksto įspėjo, kad negalės prižiūrėti anūko.

O jie nepatikėjo, kad ji tą naktį dirbs ir pasielgė labai neatsakingai ir kvailai, pametę vaiką prie durų, tikėdamiesi, kad jis pravirks, o močiutė išgirs ir išeis jo paimti.