– “Nebėra jėgų. Išvažiuoju!“ Štai tokį raštelį paliko pagyvenusi motina

Pensininkė sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjosi su kaimyne. Buvo matyti, kad ji kažkuo labai susirūpinusi.

– Petrone, ko tu tokia liūdna?

– Oi, nagi dukra pas mane atvažiavo. Sako, kad visam laikui – pas vyrą nenori grįžti.

– O kas nutiko?

– Nežinau. Detalių man nepasakoja. Kaip sniegas ant galvos užgriuvo su 4 anūkais. Ir ką ji ruošiasi veikti kaime? Man ant sprando sėdėti? Aš pati vos išgyvenu iš pensijos.

Grįžus dukrai, namie iškart pasidarė triukšminga. Jos dukra buvo balsinga, triukšminga, o ir vaikai pramuštgalviai. Tiesą sakant, jais Neringa visai neužsiėmė, todėl visi rūpesčiai užgriuvo močiutę. Jai, matote, depresija. Tik štai ji pasireiškė kažkaip keistai – Neringa gulėjo ant sofos, kimšo šokoladą ir klausėsi verksmingų dainų. Visa buitis laikėsi ant Petronės. Kaip ir finansiniai reikalai.

– Petrone, kaip sekasi? Kažko tavęs visai nematyti,- užsuko arbatos Janina.

– Aš laiko išvis neturiu. Taip pavargau, kad negaliu tau apsakyti. Per mėnesį suvalgė visas atsargas iš rūsio. Pensiją vos gaunu, o jos jau nėra. Neringa juk įsidarbinti nenori, nors jai ir siūlė eiti į valgyklą. Dar ir su Valdu susidėjo. Tai bent porelė!

Laikas ėjo. Neringa dirbti neplanavo. Ji turėjo svarbesnių reikalų – tvarkėsi asmeninį gyvenimą. Vaikai augo patys, juk Petronei teko susirasti uždarbį, kad išsilaikytų. Pagyvenusi moteris plovė grindis vaikų darželyje, kad uždirbtų kokį pinigą. Per tą laiką ji labai suseno ir sulyso – net baisu buvo žiūrėti.

Kai Petronė visiškai išsikvėpė, nusprendė pamokyti dukrą. Paskambino seseriai, kuri gyvena mieste, ir įsiprašė į svečius. Toji su malonumu sutiko priimti, juk seniai laukė sesers. Petronė suprato, kad Neringai kaime teks suktis vienai, nes liks be duonos kąsnio. Jei mama nieko už ją nedarys, greitai įgaus proto.

Petronė net neįspėjo Neringos, kad išvažiuoja. Patyliukais susirinko daiktus, parašė atsisveikinimo raštelį ir išskubėjo.

Ir ką jūs manote? Neringa ne tik darbą susirado, bet ir ūkio su daržu ėmėsi. Valgyti juk norisi! Petronė labai pergyveno, ar dukra susitvarkys, bet, kaip matote, eksperimentas pavyko.

Net nebuvo baisu grįžti namo, juk dabar kiekvienas gyvena sau. Na o jei ką – Petronė vėl spruks į miestą. Jai ten netgi patiko.