Net nežinau, ką man daryti su tonomis anytos konservų
Daugelis visą vasarą ir rudenį eikvoja tam, kad pasiruoštų atsargų žiemai. Yra ir tokių, kurie tiki, kad naminiai konservai daug skanesni, nei pirkti parduotuvėje. Tačiau yra ir tie, kurie nežino, kur dėti visą šį gėrį.
Noriu pasidalinti su jumis istorija, kurią man papasakojo viena draugė. Mane jos pasakojimas labai nustebino. Puikiai žinau, kad marčios ir anytos santykiai gali būti sudėtingi, tačiau ši istorija sukėlė man patį tikriausią šoką!
„Kiekvienais metais vasaros pradžioje aš surenku visus konservų stiklainius, kuriuos man duoda anyta, o tai apie 50 stiklainių, ir išnešu juos į šiukšlyną. Anksčiau visus stiklainius atidarydavau, išmesdavau jų turinį, paskui plaudavau, o vyras nuveždavo juos savo motinai.
Dabar jau taip nebevargstu, mes paprasčiausiai išmetame senus gaminius kartu su stiklainiais, o paskui nuperkame naujus ir nuvežame juos jo motinai į sodą. Motina patenkinta ir tuoj pat imasi naujų atsargų gamybos.
Mes jai ne kartą sakėme, kad mums nieko nereikia, tačiau ji nieko nenori girdėti. Mes jau nustojome ką nors sakę, kadangi nenorime jos įžeisti. Nusprendėme, kad bus geriau tylutėliai viską išmesti.
Jų namų rūsyje nėra kur atsistoti per stiklainius, man kartais atrodo, kad anyta kasmet nekantriai laukia naujo sezono, kad jos konservų gamyklėlė pradėtų darbą. Kiekvieną pavasarį anyta su šešuru persikelia gyventi į sodą.
O ką jiems veikti vasarą mieste? Jie ten aktyviai daržininkauja. Po to, kai eilinė konservų partija paruošta, anyta skambina vyrui ir prašo, kad šis atvažiuotų ir viską pasiimtų.
Problema tame, kad mūsų šeimoje niekas nevalgo konservuotų produktų. Taip išeina, kad anytos gaminiai visus metus dulka balkone, o paskui mes juos išnešame į šiukšlių konteinerį.
Manau, kad toks maistas ne tik nenaudingas, bet tam tikra prasme net pavojingas mūsų organizmui, mano nuomone, net parduotuvinėse šviežiose daržovėse naudos daugiau, nei konservuotose. Ne kartą jiems sakiau, kad mums jie nieko neruoštų, bet visa tai veltui.
Jie į mano žodžius nekreipia jokio dėmesio ir toliau tonomis marinuoja agurkėlius bei pomidoriukus. Vienais metais mes su vyru atsisakėme imti stiklainius, tai anyta atvežė juos pati.
Ji tempė krepšius, prigrūstus stiklainių, traukiniu, o paskui mes jai gydėme nugarą du mėnesius, kadangi tada ji atitempė apie 30 kg įvairiausių konservų. Praeitais metais ji savo stiklainiais užstatė visą mūsų lodžiją. Siūliau kolegoms darbe, tačiau niekas imti nenori.
Man labai gaila, kad Nijolė veltui eikvoja jėgas, bet aš jos juk ne kartą prašiau, kad ji mums nieko nedarytų. Kiekvieną kartą, kai išmetu jos konservus, man toks jausmas, lyg daryčiau rimtą nusikaltimą. Puikiai suprantu, kad jei anyta tai sužinos, niekada man neatleis!“
Iš pirmo žvilgsnio situacijoje nėra nieko sudėtingo, kadangi marčiai niekas netrukdo pasakyti tvirto „ne“. Tačiau iš kitos pusės, marti nenori skaudinti anytos, kuri labai stengiasi būti naudinga sūnaus šeimai.
O kai jūs manote, ar yra kokia išeitis iš šios situacijos?
