Patys keturiese gyvenam 1 kambario bute, o tėvai nenori atiduoti mums savo 3 kambarių buto
Mes su sutuoktiniu laukiamės vaiko, o mano tėvai nu niekaip nenori atiduoti mums savo prabangių 3 kambarių rūmų. Na aš juk turiu irgi teisę. Ten praėjo mano vaikystė ir jaunystė. Ir šiaip jau aš deklaruota tuo adresu. Dar ir anūkus jiems pagimdžiau, kuriais jie ypatingai nesidomi.
Maniau, pagimdysiu antrą, tai jau tikrai atiduos mums butą. Savo vieno kambario parduosim ir įsigysim BMW, nes mums jau verkiant reikia naujos mašinos. Tėvai turi kaime namą. Pasiūliau jiems persikelti ten. O ką, grynas oras, ekologija. Galima ūkį įkurti. Augintų anūkams ekologiškai švarias daržoves, vaisius. Nusipirktų ožką ir vištelių. Kaip gerai būtų vaikams – naminiai kiaušiniai, pienukas.
Bet jie griežtai atsisako. Nenori, nes matote, tualetas lauke, vanduo ir dujos neatvesti iki namo. Na tai jei gyventi, tai galima viską ir pasidaryti. Ir gyvenk sau su tualetu namie, vandeniu ir kitomis komunikacijomis. O nieko, kad mes keturi žmonės viename kambaryje glaudžiamės. Ir mašina sena vos važiuoja.
O man vaiką visur reikia vežioti, vežimėlis tolimų atstumų nenuveš. Apie vyro motiną išvis nekalbu. Tikra šykštuolė. Pagalbos iš jos nesulauksi, o savo nevykėlei dukrai viską pasiruošusi atiduoti.
Savo dviejų kambarių butą pardavė, nupirko po vieno kambario sau ir dukrai. O sūnui niekur nieko. Jos dukrelei vis niekaip nesigauna pastoti, apie 10 metų gyvena su vyru, o vis bergždžiai. O aš štai anytai vieną pagimdžiau, jau greitai ir antras bus.
Ir štai mums tokia didelė špyga. Kodėl viskas taip neteisinga?
