Prie stulpo pririštas šuniukas jau prarado viltį – kol nepakėlė akių

Susirietusi į mažą kamuoliuką, palikta ruda šuniukė vardu Pixie ilsėjosi purvo lopinėlyje, vos pridengta kelių paparčių lapų. Pixie buvo pririšta prie stulpo ir negalėjo toli pajudėti. Neturėdama galimybės pasiekti maisto ar vandens, ji vis liesėjo, o šonkauliai išryškėjo ant lieso kūnelio.

Galiausiai, kai jau atrodė, kad vilties nebėra, Pixie pakėlė galvą ir pamatė savo gelbėtoją.

„[Vienas] gyvūnų kontrolės pareigūnas ją rado atokioje vietovėje – visiškoje dykvietėje“, – pasakojo Emily Brizzee.

Brizzee yra viena iš Brizzee gyvūnų gelbėjimo organizacijos, įsikūrusios Haslete, Teksase, steigėjų. Ji kartu su vyru vadovauja šiai paramos grupei, kuri rūpinasi pagalbos reikalingais gyvūnais. Sužinojusi apie Pixie istoriją, Brizzee suprato, kad privalo padėti. Netrukus šuniukas buvo saugiai perkeltas į jos globą.

Pirmą kartą sutikusi Pixie, Brizzee negalėjo nuslėpti skausmo ir liūdesio.

„Pixie būklė buvo siaubinga, tai buvo tiesiog širdį veriantis vaizdas“, – sakė ji. „Bet jos akyse degė kova, ir mes žinojome, kad ji išsikapstys.“

Iš pradžių Pixie nepasitikėjo savo gelbėtojais. Tačiau laikui bėgant susijaudinusi šuniukė suprato, kad nebereikia bijoti.

„Ji pradėjo mumis pasitikėti ir atsiverti“, – prisiminė Brizzee. „Ji labai prisirišo prie mūsų aštuonerių metų sūnaus ir dabar nakvoja su juo.“

Pixie vis dar gyvena pas savo gelbėtojus, po truputį stiprėja ir atgauna pasitikėjimą savimi. Kai tik ji bus pasiruošusi, Pixie pradės ieškoti naujų, nuolatinių namų. Kol kas ji džiaugiasi būdama ten, kur yra.

„Kiekvieną rytą ji mus pasitinka su bučiniais ir linksma uodegos vizginimo banga. Ji labai mėgsta maistą, tačiau nėra agresyvi, elgiasi itin švelniai“, – pasakojo Brizzee. „Ji mielas mažas šuniukas, kasdien vis labiau pripranta žaisti ir jaustis saugiai.“