Sutuoktinio motina prižiūrėjo mano vaikus, bet dabar nori, kad jai mokėtume už pagalbą

Kai tik atšventėme mūsų su Antanu vestuves, man sukako 33 metai ir tuo metu nebelaikiau savęs jauna.

Po vestuvių iškilmių priėmėme sprendimą apiforminti paskolą, kadangi savo buto nė vienas iš mūsų iki to laiko nespėjo įsigyti. Žinoma, kad dėl kasmėnesinių paskolos įmokų mes spėjome prisidaryti labai daug skolų, kurias taipogi teko atidavinėti įsigijus savo būstą.

Mes džiaugėmės bent tuo, kad iki gyvenimo pabaigos nemokėsime būsto nuomos. Tik štai aš vis prisimenu, kaip mes sunkiai išgyvenome tuos laikus, kai stengėmės kuo greičiau išmokėti paskolą.

Nors mūsų abiejų uždarbiai buvo gana dideli, mums vis tiek neužteko tų pinigų bazinių poreikių apmokėjimui, tačiau mes su vyru nepasidavėme, juk žinojome, kad anksčiau ar vėliau susidorosime su visais šiais sunkumais ir turėsime nuosavą stogą virš galvos.

Po to, kai didžioji dalis kredito buvo išmokėta, vyras pareiškė, kad jau laikas susilaukti vaikų, tik štai man atrodė, kad apie tai kalbėti dar pernelyg anksti.

Tik štai po kelių mėnesių aš pati supratau, kad irgi jau seniai noriu vaikų ir nebegalima per ilgai tempti, juk gali būti, kad ateityje tokios galimybės nebebus. Juolab iš daugelio daktarų girdėjau informaciją, kad arčiau 40-ies jau labai sunku gimdyti ir man verta paskubėti.

Netrukus pastojau ir nuėjau į ligoninę atlikti ultragarso tyrimo, kur man pasakė, kad aš laukiuosi dvynių. Ši naujiena mane labai apstulbino, nes nuotraukoje, kurią man parodė gydytojas, dvynių išvysti nesitikėjau.

Sutuoktinis irgi buvo labai nustebęs ir mes visiškai nežinojome, ar susitvarkysime iškart su dviem mažais vaikais, tačiau bet kokiu atveju Antanas pareiškė, kad palaikys mane ir jei aš pavargsiu, būtinai prižiūrės mažus vaikus už mane.

Puikiai suvokiau, kad po gimdymo bus sunku ne tik man, bet ir vyrui, juk jam teks aprūpinti iškart du vaikus ir žmoną, kuri kol kas neturės galimybės dirbti.

Man labai norėjosi ramaus ir vienodo gyvenimo, bet aš supratau, kad vargu ar galėsiu pailsėti, kol mano vaikai neūgtels ir netaps savarankiškesni.

Vyrui teko susirasti keletą papildomų uždarbių, kad susidorotume su finansiniais sunkumais ir turėtume nors kažkiek santaupų prieš dvynių gimimą, juk mums norėjosi gerai aprūpinti savo vaikus.

Žinoma, kad tokiomis aplinkybėmis apie auklę nebuvo nė kalbos, juk tada mums pinigų neužtektų visiškai niekam. Juolab mes patys susiruošėme taupyti, kad turėtume daugiau pinigų būsimų mažylių daiktams.

Ir aš pati nesutikčiau patikėti savo vaiko visiškai nepažįstamiems žmonėms, juk maža kas gali nutikti per tą laiką, kol manęs nebus namie. Mano motinai likus maždaug 2 mėnesiams iki anūkų gimimo prasidėjo rimtos sveikatos problemos, dėl ko jai net teko gultis į ligoninę, taigi, iš jos nesitikėjau pagalbos ir kokio nors palaikymo.

Puikiai supratau, kad galbūt man net pačiai teks padėti mamai, jei ji nepasitaisys artimiausiu metu. Tik štai kai vyro motinai ėmėme skųstis savo gyvenimiškais sunkumais, ji didelei mano nuostabai sutiko padėti mums visiškai nemokamai, sakydama, kad jai tik džiaugsmas leisti laiką su mažais anūkais. Buvau neapsakomai dėkinga anytai, kad ji pasiruošusi pagelbėti mums tokiu sunkiu momentu.

Juolab aš nesitikėjau, kad ji pati greitu laiku ims prašytis į svečius, kad pamatytų vaikučius ir sutvarkytų kai kuriuos buities reikalus, kuriems man nepakako jėgų ir laiko.

Įdomiausia, kad kai tik tapo žinoma apie mano nėštumą, ji nusprendė išeiti iš darbo , pasakiusi, kad turi pinigų ir be darbo galės gyventi iš savo santaupų, todėl dėl jos pajamų mes galime nepergyventi.

Mūsų su vyru džiaugsmui nebuvo ribų, juk pasitikėjau anyta labiau už visus ir pati daug kartų galvojau apie tai, kaip paprašyti jos pagalbos su vaikais, tačiau buvau neįsitikinusi tuo, kad ji visgi sutiks.

Kartais mums patiems norėjosi padėti anytai, todėl mes nupirkdavome maisto ir apmokėdavome komunalinius, juk anyta daugiausia laiko praleisdavo pas mus.

Man atrodė, kad ji net pavargsta nuo to, tačiau didelei mano nuostabai anyta sakė, kad jai džiaugsmas sėdėti beveik visą dieną su mažais vaikais ir ji tik dėl to laukė anūkų atsiradimo.

Kaip sužinojau vėliau, sutuoktinio motinos pensija buvo padori, todėl jai pakako pinigų visoms išlaidoms, bet kartą ji pasakė, kad norėtų pailsėti užsienyje ir, žinoma, tam neturi pinigų.

Dar labiau mane apstulbino tai, kad anyta reikalavo, kad mes apmokėtume jos poilsį kitoje šalyje, juk jai gaila leisti savo pinigus ir ji teisinosi tuo, kad daugiau nei metus sėdėjo su anūkais, dirbdama nemokama aukle, todėl laikas gauti kažką mainais.

Nežinojau, ką jai atsakyti, o mano vyras net išsižiojo iš nustebimo, juk jo motina anksčiau niekada taip neįžūlėjo. Mes irgi nesame turtingi žmonės ir tie pinigai, kuriuos taupėme, juos atidėjome juodai dienai, juk visiškai nežinojome, kad bus ateityje ir neaišku, ar padidės išlaidos mūsų vaikams, kai jie ūgtels.

Toks anytos pasakymas man pasirodė gana keistas, juk buvo galima iš anksto pasakyti, kad ji nori mums padėti už pinigus, o ne sakyti tai paskutiniu momentu, kai mes visiškai nieko negalime jai apmokėti. Galiausiai anyta ant mūsų supyko ir daugiau nenori su mumis bendrauti.