Tvarkydamas garažą, vyras aptiko nepaprastą močiutės ir senelio palikimą, kuriam sukako jau 100 metų!

Gauti kaip palikimą pinigus, nekilnojamą turtą ar brangenybes – tai, žinoma, malonu, tačiau Ronaldas Vorningeris gali pasigirti neįprastesne relikvija. Ne taip seniai jis ėmėsi tvarkyti savo garažą ir aptiko 100 metų senumo savo močiutės ir senelio vestuvinį tortą!

Jų vestuvės įvyko tolimais 1915 metais. Jaunavedžiai nusprendė palikti viršutinį prabangaus torto aukštą, kad pasimėgautų juo per pirmąsias metines.

Bet turbūt jį paprasčiausiai pamiršo, ir tokiu būdu tortas tapo palikimu, pasiekusiu antrąją kartą.
Iš pradžių jis buvo laikomas pas močiutę ir senelį. Tačiau 1960 metais jie atidavė tortą Ronaldo mamai ir tėčiui, todėl kad „jų šaldiklis geriau dirbo“.

Vyras sako, kad vaikystėje jis matė paslaptingą dėžutę šaldiklyje, tačiau jam buvo uždrausta ją liesti.
„Kodėl močiutė su seneliu jo nesuvalgė? Greičiausiai pamiršo.“

Ronaldas seniai norėjo rasti šį tortą – sesuo kartą pasakė, kad būtų neblogai nufotografuoti jį vietiniam laikraščiui. Bet vyras niekaip negalėjo suprasti, kur jį padėjo.

Palikimas pasirodė besąs garaže jau po to, kai Ronaldas išėjo į pensiją: „Aš radau jį viršutinėje lentynoje skrybėlės dėžėje“.

Ir nors tortas nevalgomas, savo amžiuje jis atrodo pakankamai gerai.

Glazūra išlaikė savo sniego baltumo spalvą, nors ir tapo kažkuo panaši į porcelianą.

Kartu su tortu Ronaldas rado močiutės skrybėlę, atvirutes, kurias ji rinko, ir bloknotą su eilėraščiais.

Kai vyro paklausė, ką jis darys su šimtamečiu vestuviniu tortu, jis pasakė, kad perduos jį sekančiai kartai, tai yra savo dukrai.

„Jei jis nesuiro per 100 metų, kodėl jam neišsilaikius dar tiek pat?“ ,- pasakė Ronaldas.