Vyras prisipažino, kad ėmė manęs nekęsti po sūnaus gimimo

Mes su vyru turime nuostabų sūnelį, kuriam 9 mėnesiai. Mūsų santykiuose viskas labai labai sudėtinga, tačiau aš pagaliau pradėjau jausti, kad mums kažkas pradeda gautis… kol jis neprisipažino, kas iš tiesų nutiko.

Mano gimdymas buvo labai traumuojantis, mes su sūnumi vos išsikapstėme. Bet dabar mudviejų sveikata gera. Suprantama, kad po gimdymo man reikėjo būti labai atsargiai, po gimdymo mane net buvo paguldę į ligoninę dėl aukšto kraujospūdžio.

Tačiau man nesigavo. Mano vyras absoliučiai nieko nedarė. Jis iki antros valandos dienos voliodavosi lovoje, eidavo gulti pirmą nakties, nesirūpino vaiku, net kviesdavosi draugus išgerti (o ne kažkokiai pagalbai ar pan.).

Akivaizdu, tai tarp mūsų kėlė didžiulę įtampą, man prasidėjo depresijos priepuoliai, mes daug pykomės.

Kai kurie barniai būdavo tokie stiprūs, kad jis išvadindavo mane šliundra ir kekše. Jis tyčiojosi iš manęs, kaltino smurtu ir visa kita.

Tiesą pasakius, viską nurašiau stresui dėl naujo tėvo vaidmens, maniau, kad jam sunku susidoroti su trauma, kad vos neprarado manęs ir sūnaus.

Tai užėmė kažkiek laiko, tačiau mes radome teisingą kelią. Jis daugiau padeda, suvokia, kaip elgėsi ir mes žymiai daugiau kalbamės apie savo jausmus. Aš vėl pajutau, kad mes komanda.

Tačiau kartą vakare per vieną mūsų emocingų pokalbių jis papasakojo man, kas nutiko iš tiesų. Esmė tame, kad jis ėmė manęs nekęsti po gimdymo. Jis pasakė, kad neatpažino manęs ir pabrėžtinai nenorėjo turėti su naująja manimi nieko bendro, norėjo mane skaudinti.

Tada buvau pernelyg emocinga, pasikeitė mano kūnas, visą laiką kažko reikėjo. Žinau, kad kai kuriems žmonėms sunku matyti šiuos pokyčius tame, kurį jie myli. Bet…nekęsti manęs? Ir iš esmės maksimaliai apsunkinti man gyvenimą po sūnaus gimimo?

Tai atrodo šiek tiek nenormalu. Man liūdna. Norėjau būti motina didžiąją savo gyvenimo dalį. Mano svajonės pagaliau išsipildė. O dabar viskas žlugo. Subjaurota siaubingais prisiminimais.

Ir mano savivertė nukrito. Jaučiuosi tokia nevykusi, kad net po gimdymo manęs gali taip piktybiškai nekęsti. Aš taip pergyvenu dėl sūnaus. Man atrodo, kad visus tik nuvyliau.

Dabar man baisu galvoti apie vaikus ateityje. Man reikia daug ką apgalvoti.