Žmona susirgo netikėtai, smarkūs pilvo skausmai. Branginkite artimuosius…

Žmona susirgo netikėtai, smarkūs pilvo skausmai. Atvažiavo greitoji, apžiūrėjo, išvežė. Vyras sutrikęs išvažiavo iš paskos į ligoninę. Pasisukiojo ten, sužinojo, kad žmoną nuvežė operuoti. Jam pasakė kol kas važiuoti namo. O paskui paskambinti…

Jis grįžo į butą: ten tylu. Guli išmėtyti daiktai. Puodelis su atšalusia arbata. Svarbiausia, jis visą laiką pastaruoju metu pykosi su žmona.
Pinigų nepakako. O ji švaistė pinigus , pirkdama per daug produktų. Vakar nupirko braškių dėžutę. Mažą už didelius pinigus. Saujelė nenatūralių uogų už beprotiškus pinigus! Ir kokios gi braškės žiemą, sakykite man, mielieji!

Dar kremo nusipirko. Štai indelis prie veidrodžio. Irgi pernelyg brangus. Jis burbėjo ir keikėsi.

Ant viryklės sriuba. Kiek kartų jis sakė, kad nereikia tiek virti. Kas tiek suvalgys, jie juk dviese gyvena! Iki šios dienos gyveno dviese, taip.

Jis sėdo prie kompiuterio. Nenorėjo galvoti apie nieką; tačiau iškart atsidarė kurorto reklama. Ji norėjo į kelionę, prie jūros. Tai labai brangus malonumas, jis taip ir pasakė. Neprotingas švaistymas, kai reikia mokėti paskolą ir galvoti apie didesnį gyvenamąjį plotą. Pakeisti 2 kambarių butą į 3. Ir duobę pamatams reikia kasti, namą statyti. Mašiną laikas keisti…

Ir ne tik tai. Ji pernelyg ilgai užimdavo vonios kambarį. Jis pykdavo. Jie bardavosi. O dabar vonia laisva. Ir lovoje galima nors skersai gulėti. Niekas netrukdys ir nenutemps antklodės.

Ir galima rūkyti bute. Niekas neužriks: „Tu iš proto išsikraustei! Nustok!“ Galima gerti alų. Kiek telpa. Ir žiūrėti futbolą arba politikos debatus.
O ant sofos guli jos chalatėlis su išsiuvinėti meškiuku. Paskubomis sulamdytas; ji persirengė sukaupusi paskutines jėgas.

Jis dailiai sulankstė chalatėlį ir pravirko lyg trimetis mažylis. Todėl kad vienam nereikėjo nieko. Vienam blogai. Nepakeliama vienam namuose, kur gyveno kartu, dviese. Kodėl jis barėsi? Kodėl taupė smulkmenoms? Įsikabino į tas braškes lyg koks tarantulas. Galbūt tai buvo paskutinis žmogaus džiaugsmas?

Štai taip jis verkė vienas, šluostydamasis ašaras chalatėliu. Jis kvepėjo žmona.

O paskui pasiskambino ir sužinojo, kad viskas praėjo normaliai. Gerai. Nubėgo link mašinos lyg išprotėjęs. Nuvažiavo braškių ir nupirko iškart 5 kilogramus. Daug permatomų dėžučių su brangiomis ir nelabai skaniomis uogytėmis. Tačiau jos vis tiek turėjo šiek tiek braškių skonio. Prieskonio.

Visa palata valgė braškes ir visi gyrė. Žmonai kol kas nebuvo galima. Jis išdalijo uogas ir sėdėjo prie žmonos lovos. Laimingas. Laimingas kaip visi, kurie galėjo sulaikyti tai, ką beveik prarado.