10 Janušo Korčako priesakų tėvams apie vaikų auklėjimą
Janušas Korčakas – lenkų pedagogas, rašytojas ir gydytojas. Jis triskart atsisakė gelbėti savo gyvybę.
Pirmąkart tai nutiko, kai Janušas nusprendė neemigruoti prieš Lenkijos okupaciją, kad nepaliktų Našlaičių namų likimo valiai karo išvakarėse.
Antrą kartą – kai atsisakė bėgti iš Varšuvos geto.
O trečią – kai visi Našlaičių namų gyventojai jau sulipo į traukinio, vykstančio į lagerį, vagoną, prie Korčako priėjo fašistas, SS karininkas, ir paklausė:
– Tai jūs parašėte „Karalių Matiušą“? Skaičiau šią knygą vaikystėje. Gera knyga. Jūs galite būti laisvas.
– O vaikai?
– Vaikai važiuos. Bet jūs galite palikti vagoną.
– Klystate. Negaliu. Ne visi žmonės – niekšai.
O po kelių dienų, Treblinkos konclageryje Korčakas kartu su savo vaikais ėjo į dujų kamerą. Pakeliui į mirtį Korčakas laikė ant rankų du mažiausius vaikučius ir sekė pasaką nieko neįtariantiems mažyliams.
Iš esmės galima daugiau nieko nežinoti apie Korčaką. Ir perskaityti 10 priesakų, rekomenduotų šio nuostabaus žmogaus vaikų auklėjimui:
1. Nesitikėk, kad tavo vaikas bus toks kaip tu arba toks, kaip tu nori. Padėk jam tapti ne tavimi, o savimi.
2. Nereikalauk iš vaiko užmokesčio už viską, ką tu dėl jo padarei. Tu davei jam gyvenimą, kaip jis gali tau atsidėkoti? Jis duos gyvenimą kitam, tas – trečiam, ir tai nepakeičiamas dėkingumo dėsnis.
3. Neišliek ant vaiko savo nuoskaudų, kad senatvėje netektų valgyti karčios duonos. Nes ką pasėsi, tą ir pjausi.
4. Nežiūrėk į jo problemas iš aukšto. Gyvenimas duotas kiekvienam pagal jėgas ir būk tikras – jam jis sunkus ne mažiau nei tau, o galbūt ir daugiau, kadangi jis neturi patirties.
5. Nežemink!
6. Nepamiršk, kad svarbiausi žmogaus susitikimai – jo susitikimai su vaikais. Kreipk daugiau dėmesio į juos – mes niekada negalime žinoti, ką mes sutinkame vaike.
7. Nesikankink, jei negali kažko padaryti dėl savo vaiko, tiesiog atmink: vaikui padaryta nepakankamai, jei nepadaryta viskas, kas įmanoma.
8. Vaikas – tai ne tironas, kuris užvaldo visą tavo gyvenimą, ne tik kūno ir kraujo vaisius. Tai ta neįkainojama Taurė, kuri duota tau saugoti ir vystyti joje kūrybinę ugnį. Tai motinos ir tėvo meilė, kurioje augs ne „mūsų“, „savo“ vaikas, bet siela, duota pasaugoti.
9. Mokėk mylėti svetimą vaiką. Niekada nedaryk svetimam, ko nenorėtum, kad darytų tavajam.
10. Mylėk savo vaiką bet kokį – netalentingą, nesėkmingą, suaugusį. Bendraudamas su juo džiaukis,todėl kad vaikas – tai šventė, kuri kol kas su tavimi.
