50-ies draugė ištekėjo už 30-mečio. Aš atkalbinėjau. Dabar jai pavydžiu…

Aš turiu artimą draugę, su kuria mūsų nė vandeniu neperliesi dar nuo mokyklos suolo. Visus džiaugsmus ir negandas mes visada dalijomės kartu su ja, aš – jos dukters krikštamotė, myliu ją kaip savą (pati savo vaikų neturiu).

Mes abi anksti ištekėjome, paskui išsiskyrėme, kiekviena turėjome savų romanų, kuriais dalijomės viena su kita. O prieš kurį laiką pas Teresę (pavadinkime ją taip) atsirado naujas gerbėjas, kuris jaunesnis už ją 20 metų.

Iš pradžių aš nelaikiau šių santykių kažkuo ypatingu, o ir ji pati pasakojo apie savo jauną gerbėją su humoro dalele. Tačiau su laiku pradėjau pastebėti, kad jų santykiai darosi pernelyg rimti, o ir Teresė pradėjo pagarbiau atsiliepti apie savo vaikiną, jau nebeleisdama sau juokelių jo adresu.

Jie apsigyveno kartu, kiek bepaskambinčiau jai, ji visą laiką su Vitalijum, net nelabai yra laiko susitikti. Aš neįsižeisdavau – maniau, kad šis susidomėjimas greitai praeis, juk jis vos 7 metais vyresnis už jos dukterį.

Bet kai ji man pranešė, kad išteka už jo, aš, tiesą sakant, netekau žado.

Bandymai atkalbėti draugę nuo vestuvių nesuveikė.

Aš čia pat nudūmiau jos gelbėti, atkalbinėjau kaip galėjau, pateikiau krūvą pavyzdžių ir argumentų. Bet ji tik šypsojosi ir sakė, kad dar niekada gyvenime nebuvo tokia laiminga kaip dabar.

Aš nusprendžiau pasikviesti į sąjungininkus savo krikštadukterę, tačiau, mano nuostabai, mergaitė stojo motinos pusėn ir pareiškė nenorinti kištis į jos gyvenimą.

Jaunieji atšoko vestuves kurorte tik pačių artimiausių žmonių apsuptyje (aš buvau liudininkė). Iš pradžių mes paplaukiojome sniego baltumo jachta, o paskui išlipome mažoje nuošalioje pakrantėje, kur surengėme romantišką vestuvių pikniką.

Tai buvo panašu į pasaką, mano draugės akys švytėjo, o jaunikis nesitraukė nuo jos nė per žingsnį. Nežinau, kaip susiklostys tolimesnis jų gyvenimas, tačiau dabar aš jai pavydžiu baltu pavydu ir suprantu, kad amžius tikrai meilei visai ne kliūtis.