“Kitame gyvenime aš būsiu kas tik nori…Kad tik su manimi būtų mano žmona“ – istorija apie tikėjimą vyru

90-ųjų užpraeito amžiaus metų pabaigoje Detroito kompanijoje dirbo jaunas mechanikas už 11 dolerių per savaitę. Jis darbavosi po 10 valandų per dieną, o parėjęs namo dažnai iki vidurnakčio dirbo ūkiniame pastate, bandydamas išrasti naujo tipo variklį. Jo tėvas manė, kad vaikinas veltui gaišta laiką, kaimynai vadino jį bepročiu, niekas netikėjo, kad iš šio užsiėmimo išeis kas nors verto.

Niekas, išskyrus jo žmoną…
Ji padėjo jam dirbti naktimis, po kelias valandas laikydama virš jo galvos žibalinę lempą. Mėlo rankos, dantys kaleno iš šalčio, ji nuolat persišaldydavo, bet…Ji taip tikėjo vyru! Praėjus keliems metams iš ūkinio pastato nugriaudėjo triukšmas. Kaimynai pamatė, kaip keliu be arklio, tik vienu vežimu važiuoja beprotis ir jo žmona. Keistuolį vadino Henriu Fordu.

Kai, imdamas iš Fordo interviu, kažkoks žurnalistas paklausė, kuo Fordas norėtų būti kitame gyvenime, genijus atsakė paprastai: „Kuo tik nori…Kad tik kartu su manimi būtų mano žmona.“

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.