Jaunas tėvas pats augina ypatingą sūnų, kurį buvusi žmona atidavė į internatą

Ivano gyvenimas buvo įprastas,kaip daugelio. Jis gavo aukštąjį išsilavinimą ir nuėjo dirbti į mokyklą paprastu biologijos mokytoju. Paskui sutiko moterį, kurią pamilo, ir vedė ją. Po kurio laiko pora sužinojo, kad laukiasi vaiko.

Tačiau kai berniukui tebuvo vos dveji, jam nustatė neguodžiančią diagnozę – VCP. Vaiko sveikatos problemos sukėlė nesantaiką šeimoje ir Ivanas išsiskyrė su žmona. Sūnus liko su motina, o Ivanas jiems padėjo.

Greitai tėvas sužinojo, kad buvusi sutuoktinė atidavė sūnų į internatą. Iš pradžių Ivanas lankė sūnų per išeigines ir stengėsi atvažiuoti savaitės viduryje.

Jis negalėjo pasiimti berniuko, kadangi jam būtų tekę išeiti iš darbo. Serioža pragyveno internate iki 4 metų. Tačiau Ivanas suprato, kad visą tą laiką tik sugalvodavo priežastis ir pasiteisinimus, o sūnus tuo metu ten nyko. Galiausiai jis pasiėmė sūnų sau po to, kai apiformino visus globos dokumentus.

Vyriškiui teko išeiti iš darbo, kad užsiimtų sūnumi. Tačiau pinigų, kuriuos mokėjo už neįgalumą, nepakako berniuko gydymui, todėl Ivanas susirado darbą pusei dienos. Prižiūrėti Seriožą jam padėjo mama ir sesuo.

Šiuo metu berniukui jau 18 metų, jis mėgsta skaityti knygas, klausytis muzikos. Tėtė berniukui įskiepijo gerą skonį. Ivanas sako, kad jo sūnaus didelė ir gera širdis, jis viską puikiai suvokia ir stengiasi būti savarankiškesnis, kad šeimai būtų lengviau. Vyras daugiau nevedė, jis mano, kad svarbiausias žmogus jo gyvenime – tai sūnus, kuriame jis mato savo ateitį.