Parduotuvėje gerai apsirengęs vyras kreipėsi į mane: „Panele, aš 4 paras be maisto, nupirkite man bulvių“
Taip, gyvenimas gali taip pasisukti, kad specialiai nesugalvosi…
Išgirdusi tokį prašymą, aš, švelniai tariant, buvau apstulbusi. Sutinku, pagrinde sukčiai atrodo pakankamai padoriai, juk jiems reikia įgyti aukos pasitikėjimą.
Tačiau jo prašymas buvo toks nevykęs, jis paprasčiausiai paprašė bulvių!
O jei žmogus iš tiesų pateko į bėdą?
Nuo vyro netrenkė alkoholiu, jis neprašė nupirkti jam degtinės, o prašė pačių paprasčiausių bulvių.
Mano galvoje buvo daug įvairių minčių. Niekas iš mūsų neapdraustas nuo panašių situacijų. O aš, nupirkusi 2 kilogramus bulvių, netapsiu vargingesnė.
Aš pririnkau maišelį bulvių, pakeliui iki kasos dar įmečiau du pakelius makaronų, o jis tuo metu man papasakojo apie nuomojamo buto apmokėjimą, kaip neapskaičiavo savo biudžeto, o paskui dar ir be darbo liko. Jis pasakė, kad būtinai grąžins man visus pinigus, kuriuos aš dėl jo išleidau.
Prie bulvių ir makaronų aš pridėjau vištą, pieną, duoną ir sausainius. Iš dėkingo vyro žvilgsnio buvo suprasti, kaip jam nepatogu ir kaip jis sujaudintas mano poelgio.
Dar aš jam papasakojau, kad socialiniame skyriuje bedarbiai gauna pagalbą produktais ir jam reikėtų kreiptis ten.
Po to aš jam atidaviau pirkinius ir mes atsisveikinome.
Po kurio laiko mes su draugėmis surengėme pasisėdėjimą vienos iš mūsų vardadienio proga ir aš joms papasakojau šią istoriją. Draugės labai aštriai sureagavo į mano pasakojimą.
Tą vakarą aš daug naujo sužinojau apie savo personą:
1. Aš iškart pavirtau kvaiša.
2. Jei turiu nereikalingų pinigų, geriau būčiau atsinešusi dar vieną vyno butelį.
3. Be pagalbos nesusitvarkys tik vaikai ir pagyvenę žmonės, o sveiki vyrai turi uždirbti, o ne vaikščioti ištiesę ranką po parduotuves.
4. Įspėjo, kad nepasakočiau vyrui.
Netgi nuskambėjo teorija, kad tai buvo naujas būdas susipažinti su moterimi.
Po draugių išpuolių mano nuotaika buvo sugadinta.
Aš žinau, kad mūsų laikais priviso daug sukčių, tačiau jie nemedžioja bulvių!
Aš bandžiau išaiškinti draugėms, kad tiesiog padėjau stokojančiam žmogui. Juk žmonės turi padėti vienas kitam.
Tačiau jos manęs visiškai negirdėjo ir nesuprato, todėl nusprendžiau važiuoti namo.
Išsikviečiau taksi ir išvažiavau namo, nes žadėjau vyrui neužsibūti. O mano draugės toliau diskutavo šia tema bendrame mūsų susirašinėjime.
Jų šnekos man buvo nemalonios. Nuo kada atjauta žmogaus sielvartui tapo gėda? Juk mes nežinome jo gyvenimiškos situacijos.
Vyras iškart pajuto mano nuotaiką. Jis labai dėmesingas vyras. Ir aš jam detaliai papasakojau apie vyriškį parduotuvėje ir mano draugių reakciją.
O štai sutuoktinis nieko gėdingo mano poelgyje nepamatė. Jis pareiškė, kad vaikų mes neturime, o pinigų turime ir nuo to, kad aš nupirkau žmogui bulvių, mes nenuskursime.
Jis išvis pasakė gerbiantis vyrą, kuris nesidrovėjo paprašyti pagalbos, kitas, pavyzdžiui, būtų įvykdęs vagystę.
Taip pat jis pasakė, kad aš nesigailėčiau dėl savo poelgio ir nustočiau apie tai galvoti. Nusprendžiau padėti ir gerai. Juk jei jis būtų bandęs mane apgauti, tai nebūtų prašęs nupirkti bulvių. Kiti produktai – tai tik mano sprendimas.
Pokalbis su vyru mane nuramino.
O po dviejų dienų atėjo pranešimas iš nežinomo numerio. Man pervedė pinigų. Suma buvo triskart didesnė už tą, kurią išleidau parduotuvėje. Nepažįstamasis rašė, kad aš nusipirkčiau mėgstamų gėlių ir padėkojo už gerumą.
Taip, gyvenimas gali taip pasisukti, kad specialiai nesugalvosi. Galbūt mano išleisti 5 eurai išgelbėjo žmogui gyvybę ir neleido įvykdyti nepataisoma.
