Aš iš tų žmonių, kuriems mokykla niekada nebuvo džiaugsmas. Ir mano atmintinė pirmokui atrodytų taip…

Aš iš tų žmonių, kuriems mokykla niekada nebuvo džiaugsmas. Aš nuo jos pavargdavau, kol mokiausi joje, pavargstu ir dabar, kai vedu į ją savo vaiką. Kai mes vedėme dukrą į pirmą klasę, buvome sutrikę ir nevykusiai bandėme padrąsinti ne tik ją, bet ir save.

Ir štai eilinė rugsėjo 1-oji. Ir aš susimąsčiau, ką aš pasakyčiau vaikui, jei vesčiau jį į pirmą klasę, turėdama dabartinę tėvišką patirtį? Taigi, Makarenko, jeigu tu dabar prisikeltum ir sužinotum, ką aš pasakyčiau, iš pradžių ilgai ekstazėje muštum mane per skruostus skuduru, o paskui taip pat bejėgiškai raudotum, įsispraudęs į kampą. Todėl kad mano atmintinė pirmokui atrodytų taip ir visa tai aš skaityčiau Dono Korleonės balsu:

1. Nesivaikyk gerų pažymių.
Jie neturi jokios vertės. Tu užkeli sau kartelę viduje, o ne pažymių virtine dienyne.

2. Tu neprivalai su niekuo draugauti, pakanka būti mandagiai.
Taip, knygelės apie mokyklinę draugystę nuostabios. Tačiau gali nutikti taip, kad „tavo“ žmogaus šiame kolektyve paprasčiausiai nėra. Nenusimink, viskas priešaky!

3. Mokykloje jau nebėra „mielų vaikučių“.
Tu patenki į kolektyvą, kuriame susirinko jau pilnavertės, nors ir vis dar augančios asmenybės. Šis kolektyvas savo sudėtyje eis 12 mokyklinių metų. Ir stiprios asmenybės tai pajus iškart. Nuo pirmos dienos prasidės santykių kūrimas. Pasistenk įsilieti į kolektyvą oriai. Neleisk savęs skriausti.

4. Nesivelk į patyčias.
Jei kolektyve susiklostė tokia situacija – nebūk bandos, kuri kojomis trypia silpnesnį, sudėtyje. Ir papasakok šią situaciją man. Aš rasiu teisingą suaugusįjį mokykloje, kad išrautume ją su šaknimis.

5. Niekas negali juoktis iš tavęs ir žeminti. Ypač mokytojas.
Štai mūsų jaunesniųjų klasių mokytoja laikė save Petrosiano įpėdine ir labai mėgo viešai išjuokti klaidas, ir aplamai viešą šaipymąsi. Bet tai neteisinga!

6. Mokytojas nėra neginčytinas autoritetas.
Su visa pagarba mokytojo misijai, aš per savo amžių mačiau šitiek žmogiškai nemalonių, žiaurių, nusivylusių gyvenimu, silpnų, kvailų – įvairiausių – mokytojų, kad niekada ir nė už ką nepasakyčiau savo vaikui „mokytojas visada teisus“. Taip nėra. Būna, kad mokytojas klysta. Bet galbūt, jis puikus žmogus, galintis būti Mokytoju iš didžiosios raidės ir būtent jis pirmasis ateis į pagalbą sunkioje situacijoje. Pažiūrėsime mokymosi eigoje, nepergyvenk.

7. Tu maža, tačiau tai nereiškia, kad su tavimi galima daryti ką tik nori.
Jei tu nenori valgyti mokyklinių pusryčių metu – tai tavo teisė. Jei nori į tualetą – tu gali išeiti, įspėjusi mokytoją. Reikalauk sau pagarbos, bet gerbk ir kitus.

8. Tau negali grasinti.
„Sulaužysiu tavo telefoną.“ „Paimsiu ir neatiduosiu“. „Susirišk plaukus, o tai juos nukirpsiu“. Visa tai tegu sako man, o ne tau. O aš jau rasiu, ką atsakyti, patikėk manim. O tu sėdėk, klausykis ir dėkis į galvą.

9. Tavęs negali neįleisti į pamokas. Net jei tu pamiršai pakaitinę avalynę.
Net jei tavo sijonas ne to atspalvio ir fasono, kokį norėtų matyti mokytojas. Tavo teisę mokytis gina Konstitucija. Gali iš savo metro su kepure aukščio svariai demonstruoti sugebėjimą ginti savo teises. Tačiau specialiai maištauti, žinoma, neverta. O jei jau taip nutiko ir avalynė pamiršta, drąsiai gink savo teisę mokytis su išvalytais batais. Todėl kad svetimą darbą reikia gerbti – grindys turi likti švarios.

10. Bet kurioje situacijoje žinok – tu turi apsaugą. Tavo apsauga – aš.
Tu gali paskambinti man bet kuriuo momentu ir papasakoti man viską, ką tik nori. Ir aš padėsiu tau išspręsti bet kokią sudėtingą situaciją. Kaip Betmenas ar Karlsonas. Aš šalia!