Mama, o tau smegenis nupiešti? Kad atrodytų, jog tu galvoji?
– Mama, tau smegenis nupiešti? Kad atrodytų, jog tu galvoji?
– O dantis tu turi? (aš jau verkiu),- neverk, mama, tu tuoj būsi tokia graži. Nusišypsok! Aš juk tave piešiu!
– Dabar akis apvesime… O kiek pas tave blakstienų? Keturios? Ar geriau piešti „ežiuku“?
– Ir dar tu kažką kalbėsi…
– O nosis?
– O nosis – tai nuobodu…
Sėdžiu namie, dirbu, o šalia mano apsirgęs mažasis dailininkas piešia mamos portretą. Dailininkas – šeimos laimė, pagalvojau aš ir nusibraukiau džiaugsmo ašaras.
Parodysiu jums kelis portretus – su smegenimis ir be.
Kaip jūs manote, smegenys puošia moterį ar visgi geriau be jų?
