Žmona pabėgo, palikusi trynukus gimdymo namuose. Po daugelio metų suskambo durų skambutis

Pirmąkart su Lina susitikome prieš Kalėdas. Ore tvyrojo šventės ir nerūpestingumo nuotaika. Mano draugai nusprendė užeiti į nedidelę kavinę centre sušilti. Sėdėjo, plepėjo, o paskui į mažai apšviestą salę užėjo ji. Nepamiršiu to momento niekada, nors dabar jis man turi kartų prieskonį.

Toliau viskas vyko labai greitai. Mes susipažinome ir aš iškart pajutau, kad noriu būti su šia mergina. Toliau – pažintis su mano tėvais, piršlybos, vestuvės.

Po pusės metų sužinojome, kad tapsime tėvais. Prisimenu, labai apsidžiaugiau, papasakojau mamai. Pripirkau nėščiųjų drabužių, nors ir supratau, kad greitai ateis metas truputį susiveržti diržus: vaikas – brangus malonumas.

Ir visgi aš labai džiaugiausi. Bet kai per ultragarso tyrimą mums pasakė, kad bus dvyniai, gavau lengvą šoką, o žmona ir išvis užgeso. Ėmė kalbėti, kad nepatempsime, nesusidorosime, tačiau aš paėmiau situaciją į savo rankas, tikinau, kad kur vienas, ten ir du, išauklėsime ne blogiau nei kiti.

Gimdymas buvo sunkus, buvo pjūvis. Pagaliau išėjo slaugytoja ir apvaliomis akimis man pranešė, kad žmona pagimdė. Viskas gerai, ji ilsisi. Pas mus trynukai. Aš buvau šoke, mes juk laukėme dvynukų,kaip taip gali būti? Tačiau buvau neapsakomai laimingas, nustebęs ir straksėjau vietoje iš džiaugsmo ir šoko.

Bet paskui nutiko siaubingas įvykis. Kol nuvažiavau namo drabužių ir visko, kas būtina trečiam mažyliui, žmona ėmė ir paprasčiausiai pabėgo…

Matomai negalėjo atlaikyti tokios įtampos. Tai buvo šokas. Tačiau reikėjo kažką daryti. Žinoma, pirmas mano skambutis buvo adresuotas mamai. Ji mane išklausė ir kartu su tėčiu atvyko į gimdymo namus.

Mano vaikus mes auginome trise. Pardaviau butą ir vėl grįžau pas tėvus. Du sūnūs ir dukrelė. Myliu juos visa širdimi…

Taip ir likau vienišas. Kažkur galvoje įsižiebė: moterimis nebegalima pasitikėti. Ir nors supratau, vijau nuo savęs šią mintį, nieko negalėjau su savimi padaryti. Daugiau romantiški santykiai manęs netraukė, užtai atsirado daug laisvo laiko. Jį aš nusprendžiau skirti vaikams.