Buvęs mokinys surinko daugiau nei 20000 dolerių mokytojui, kuris tapo benamiu

Socialiniai tinklai – tai gerai ar blogai? Turbūt verta kalbėti apie tai, kokie esame mes patys, kurie naudojamės civilizacijos pasiekimais.

Kadangi socialinis tinklas – tai tik komunikacijos priemonė, tam tikras instrumentas, o jau kas juo naudojasi…

Paimkime pavyzdžiu skalpelį: chirurgo rankose jis gelbsti kažkieno gyvybę, o nusikaltėlio rankose gali ją atimti.

Šiandien mes papasakosime apie tai, kaip žmonės susivienijo geram darbui ir jiems viskas pavyko!

77 metų Chose Vilaruelis daug metų dirbo pakaitiniu mokytoju, o tai reiškia, kad jį pažinojo kiekvienoje jo miestelio mokykloje. Juk tokį mokytoją iškviečia tada, kai kažkas iš pagrindinės mokytojų komandos suserga ar dar dėl kažkokios priežasties negali vesti pamokos.

Ponas Vi, kaip vyriškį vadino daugybė jo mokinių, visada buvo pasiruošęs išeiti į darbą. Jis buvo puikus pedagogas, žvalus ir linksmas žmogus, už tai jį mylėjo mokiniai ir visada džiaugėsi jam atėjus. Išeivis iš Meksikos, Chose Vilaruelis gyveno ir dirbo JAV viename iš Pietų Kalifornijos miestų, uždirbtų lėšų liūto dalį siųsdamas ligotai sutuoktinei į tėvynę.

Prasidėjus pandemijai ir mokiniams perėjus į nuotolinį ugdymą, dėdulei Chose atėjo nelengvas metas – jam nebeliko darbo. Gyvendamas iš socialinės pašalpos ir toliau siųsdamas pinigus į Meksiką, jis nebeišgalėjo susimokėti už būstą. Dabar vyriškio namais tapo jo senutėlis automobilis. Jame Chose ir peržiemojo…

Kartą pro buvusio mokytojo automobilį ėjo žmogus, vardu Stivenas Nava. Jis ne kartą pastebėjo, kad šioje mašinoje gyvena kažkoks vyriškis. Tačiau tądien Stivas suprato, kad pažįsta šį žmogų! Tai juk ponas Vi, senasis jo mokytojas!

Išklausinėjęs vargšą, kodėl jo gyvenimas tapo tokiu, Stivas išnuomojo jam viešbučio kambarį, davė 300 dolerių pradžiai. Bet kas toliau? Stivenas Nava nusprendė per socialinius tinklus kreiptis į visus, kurie pažinojo poną Vi, pirmiausia į jo mokinius.

Senukas nepatikėjo savo akimis, kai per savo gimimo dieną iš Stiveno rankų gavo apvalią sumą – 27 tūkstančius dolerių, kuriuos surinko jo mokiniai ir kiti geri žmonės, kurie skaitė mokinių atsiliepimus apie savo mokytoją ir prisidėjo prie lėšų rinkimo. Chose istorija susidomėjo ir merija, ir žiniasklaida.

Surinktų lėšų senukui pakako susimokėti skolas ir susigrąžinti stogą virš galvos. „Socialiniai tinklai – jėga, naudokime juos gėriui“,- pakomentavo šios situacijos iniciatorius Stivas Nava.

You cannot copy content of this page