Iš pradžių turėjau paprastą statistinę šeimą. O paskui staiga viskas pasikeitė

Iš pradžių turėjau paprastą statistinę šeimą. Gyvenau su mama ir tėčiu, ėjau į darželį ir mėgavausi nerūpestingu gyvenimu. Tėtis mane labai mylėjo ir vadino savo princese. O štai mama kažkodėl mylėjo mažiau…

Niekada nepamiršiu tos dienos… Tada viskas staiga apsivertė ir aš nustojau būti princese. Tėtis išvažiavo į komandiruotę ir nebegrįžo. Jis turėjo kitą moterį, kurią pamilo labiau, nei mane ir mamą. Ir kaip po to gyventi, nei aš, nei mama nežinojome.

Mama ėmė nekęsti manęs tą pačią dieną. Ji laikė mane viskuo kalta. Verkdavau naktimis ir šaukdavau tėtį, o ji ateidavo ir skaudžiai mušdavo. Tėvo vardas tapo žiauriausiu tabu.

Kai atėjo metas eiti į mokyklą, mama rado šiukšlyne seną uniformą ir partempė ją namo.

– Neleisiu ant tavęs pinigų! Man reikia tvarkytis asmeninį gyvenimą! – pasakė ji ir sviedė man tuos skarmalus.

Pati ją išskalbiau, užlopiau ir išlyginau. Visi klasiokai atėjo su gėlėmis. Tik aš viena stovėjau nuošalyje. Mama manęs nepalydėjo į mokyklą. Ji turėjo svarbesnių reikalų. Man buvo vos septyneri, bet aš jau pilnai pajutau, kas yra žmogiška neteisybė.

Aš pravaikščiojau su ta nelemta uniforma 5 metus. Paskui kaimynei manęs pagailo ir ji atidavė savo dukters uniformą. Su ja ir vaikščiojau iki paskutinės klasės. Visada avėjau nepatogius batus, kuriuos sudėvėdavau iki skylių. Dažniausiai jie būdavo keliais dydžiais didesni.

Su manimi niekas nedraugavo. Visi manęs nekentė ir laikė valkata. Vienintelės mano padėjėjos buvo knygos. Skaitymo dėka baigiau mokyklą aukso medaliu ir lengvai įstojau į universitetą. Motina neatėjo net į mano išleistuves.

Susidraugavau su grupės mergaitėmis. Jos dažnai atiduodavo man savo senus drabužius. Priimdavau juos su didžiuliu dėkingumu. Motina išgrūdo mane iš namų, apsigyvenau bendrabutyje. Ten susipažinau su savo būsimu vyru. Jis buvo vyresnis už mane 5 metais ir jau buvo bebaigiąs magistratūrą. Gražus, orus ir labai geras.

Praėjus pusei metų nuo mūsų santykių pradžios jis atsivedė mane pas tėvus susipažinti. Labai jaudinausi, kaip jie mane priims: prastai apsirengusią, senais batais ir striuke. Tačiau viskas praėjo labai gerai. Būsima anyta ir šešuras iškart priėmė mane kaip dukterį. Dar po pusės metų mes susituokėme ir persikėlėme gyventi pas vyro tėvus.

Tada anyta pasiėmė mane apsipirkti. Pirmąkart pirkau sau naujus drabužius, o ne rengiausi nudėvėtus. Ji išmokė mane naudotis kosmetika ir įkvėpė pasitikėjimo savimi. Tuo metu mano sutuoktinis susirado gerą darbą, o jo giminaičiai padovanojo mums namus. Netrukus gandai apie mano santuoką pasiekė ir motiną…

Toji atėjo pas mane ir ėmė rėkti, kad aš nedėkinga kiaulė ir turiu išlaikyti ją visą gyvenimą. Kaip tik tuo metu įėjo anyta. Ji kelias minutes paklausė šio koncerto, paskui paskambino vyrui ir sūnui. Šie tuoj pat atvyko. Pirmąkart mane užstojo. Vyras griežtai pasakė, kad jis dėkingas mano motinai už tokią dukterį, bet čia jų santykiai ir baigiasi, ir parodė jai duris. Toji grieždama dantimis pasišalino.

Neseniai susilaukiau vaiko. Motina su manimi nebendrauja, tačiau aš dėl to pernelyg nenusimenu. Anyta tapo man antra motina. O aš supratau viena: kaip mes elgsimės su vaikais, tokį elgesį ir gausime senatvėje.