Milenialai: karta, kuri nušluos mus nuo žemės paviršiaus
Atsirado visa vaikų karta, kuri nušluostys nosį bet kuriam tėvui.
Susipažinkite – milenialai. Šie žmonės bus suaugę jau rytoj. Jūs nė mirktelėti nespėsite, o jie užgrobs pasaulį. Aiškinamės, kas jie tokie, kuo jie skiriasi nuo ankstesnių kartų ir kaip išmokti su jais sąveikauti.
Kartų teorija buvo aprašyta 1991 metais Neilo Howe ir Williamo Strausso. Pagal šią teoriją kartos keičia viena kitą kartą per 20-25 m. Turbūt pirmąkart istorijoje vaikai taip skiriasi nuo savo tėvų.
Kas yra milenialai?
Tai žmonės, kurie gimė po 1996 arba po 2000 metų (skirtingų tyrimų duomenimis). Datų skirtumas atsirado, kadangi tyrimų kol kas nedaug. Milenialai dar jauni, tačiau jų jau su niekuo nesupainiosi.
Kuo jie skiriasi nuo ankstesnių kartų?
Tai pirmoji karta, gimusi interneto epochoje. Jie nepamena, koks buvo gyvenimas be įrenginių ir su telefonais bei planšetėmis praleidžia daugiau nei 8 valandas per dieną. Kiekvienam žingsniui milenialai turi programėles, kuriomis jie naudojasi taip pat natūraliai, kaip ir kvėpuoja.
Jie nedalija pasaulio į skaitmeninį ir realų, jų gyvenimas tolygiai pereina į ekraną ir atgal, jie mėgsta bendrauti internete, be to, anonimiškai: teikia pirmenybę socialiniams tinklams, kuriuose galima slėptis. Tai ne Twitter, o Snapchat, iš kurio dingsta pranešimai.
Tai pirmoji karta, išaugusi multikultūrinėje terpėje. Milenialams vienodai, kur gimė pašnekovas ir kaip jis atrodo. Turbūt tai pakančiausia ir ramiausia karta.
Jie turi imunitetą reklamai. Jie taip įprato prie reklaminių banerių ir pranešimų, kad gali nekreipti į juos dėmesio, o kad reklama juos sudomintų, joje turi būti išties kažkas įdomaus.
Minusas – milenialai nemėgsta ilgai koncentruotis. Tarp vaikų ir paauglių plinta aktyvumo ir dėmesio sutrikimas bei hiperaktyvumas. Todėl kad jie renkasi žiūrėti, o ne skaityti. Jiems reikia sugauti informacijos maksimumą per trumpą laiką.
Kodėl jie tokie nedėmesingi? Jie kvailesni?
Ne. Milenialai mokėsi kartu su technologijomis ir įprato prie susikertančio dalykų studijavimo. Jų galvoje kiekvienas vadovėlio paragrafas persunktas nuorodomis kaip „Vikipedijoje“. Be to, jie įprato galvoti globaliai, todėl kad akimirksniu gauna informaciją iš viso pasaulio. Jie nori daryti atradimus, mėgsta tyrinėjimus ir kūrybą.
Ką jie moka daryti?
Tai karta, kuri renkasi pamatyti. Bendraudami internete, milenialai naudoja emoji, šypsenėles, paveikslėlius. Ir jie moka užkabinti auditoriją. Paaugliai tiksliai žino, pagal kokius dėsnius gyvena informacija ir kada reikia publikuoti nuotrauką Instagrame, kad surinktum daugiau „patiktukų“.
Milenialai – tai ne maištaujantys paaugliai. Jie mažai rūko ir geria, net į seksą žiūri atsakingiau.
PSO kalba apie paauglių nėštumo sumažėjimą visame pasaulyje, o JAV šis rodiklis išvis mažiausias per pastaruosius 50 m.
Jie nenori griauti sistemos, jie ruošiasi lėtai ir užtikrintai daryti pasaulį geresniu. Galbūt tai paaugliška romantika. Tačiau prisiminus teoriją, tai pagrindinis požiūris pas juos jau susiformavo.
Ir kas gali pasakyti, kad vaikai vis blogesni?