Dukra norėjo išeiti iš namų, kai sužinojo apie mano nėštumą
Su pirmuoju vyru išsiskyriau iškart po Lėjos gimimo. Nesusiklostė mums su Ignu, o po skyrybų jis vedė kitą ir po metų jau sūpavo sūnų. Aš dar porą metų vienišavau. Man nesinorėjo santykių, o ir sunk rasti vyrą, kuris pamiltų svetimą vaiką kaip savo.
Kai Lėjai sukako 4 metai, aš sutikau Mantą. Jis buvo toks geras ir rūpestingas, kad negalėjau jo neįsimylėti. Su mano dukra elgėsi švelniai, lepino ir visada linksmino ją. Lėja iškart prie jo prisirišo ir ėmė vadinti tėčiu. To dėka aš ir nusprendžiau priimti Manto pasiūlymą tuoktis.
Gyvenome mes linksmai ir draugiškai. Pirmąkart po ilgo laiko aš buvau išties laiminga ir mes pradėjome mąstyti apie antrą vaiką. Man visgi norėjosi dovanoti Mantui jo vaiką, kad jis suprastų, kas tai yra, nors Lėją jis laikė savo dalele.
Su sutuoktiniu mes labai ilgai bandėme pradėti vaiką, tačiau po 30-ies tai padaryti labai sunku, todėl nieko neišėjo. Labai ilgai gydžiausi, bet galiausiai gydytojai tik skėsčiojo rankomis ir niekuo negalėjo padėti. Mes jau praradome bet kokią viltį ir ėmėme gyventi savo gyvenimą.
Praėjus 8 mūsų santuokos metams sužinojau naujieną, kuri privertė mane ir vyrą apsiašaroti. Testas buvo teigiamas! Mantas buvo devintam danguj iš laimės ir vos neuždusino manęs savo glėbyje.
Džiugią naujieną aš papasakojau savo motinai, kuri mane palaikė ir beprotiškai džiaugėsi už mus, o Lėjai norėjau papasakoti ryte, prieš mokyklą.
Ir štai jau ryte apie viską pamiršusi paskubomis ruošiau dukrai pusryčius. Ji kaip visada nuėjo mano piniginės, kad pasiimtų pinigų kelionei, ir pamatė teigiamą nėštumo testą mano rankinėje.
– Mama, tu ką? Tu nėščia? Tu savam prote? Tau jau 40 metų, apie kokį nėštumą gali būti kalba?
– Lėja, brangioji, negalima taip sakyti mamai,- pertraukė ją Mantas,- argi tai blogai, kad tu turėsi broliuką ar sesutę?
– Jei jūs išdrįsite gimdyti šitą vaiką, aš išeisiu iš namų!
Anyta bandė apraminti maištininkę, tačiau negalėjo nieko padaryti. Lėja lyg nuo grandinės nutrūko. Iš tylios ir mielos mergaitės virto sunkiu paaugliu, kuris linkėjo mirties dar negimusiam vaikui.
Nuo jos riksmų man apsvaigo galvą ir aš prisėdau ant kėdės, stovinčios šalia. Lėja nubėgo į savo kambarį, trenkusi durimis.
Ji paskambino savo tėvui ir ėmė skųstis manimi ir mano išsidirbinėjimais. Šis pilnai mane palaikė ir liepė jai nusiraminti. Tačiau labiausiai mane nustebino ne buvęs vyras, o jo naujoji žmona.
Ji paskambino man po pokalbio su Lėja ir tikino, kad vaiką tikrai reikia pasilikti, o kol kas ji pasiruošusi priimti pas save mano dukrą.
Per tą laiką ji pripras, kad turi brolį (buvęs vyras turi sūnų) ir kai man gims mažylis, ji priims jį.
Su pasiūlymu sutikau ir Lėja net nudžiugo dėl tokio įvykių posūkio.
Nuo tada praėjo jau 6 metai ir mano dukrelė jau ruošiasi eiti į mokyklą, o Lėja tiesiog neįsivaizduoja gyvenimo be savo mažosios sesutės. Ji ne kartą gailėjosi dėl savo žodžių ir džiaugiasi, kad niekas jos nepaklausė.
O jūsų vyresnysis vaikas pavydėjo, kai sužinojo, kad šeimoje bus pagausėjimas?
