Dieve, saugok Karalienę: kokią įtaką Elžbieta II darė pasauliui
2022 metų rugsėjo 8 mirė karalienė Elžbieta II – jai buvo lemta valdyti ilgiau už visus britų monarchus.
Iš savo 96 metų 70 ji praleido soste. Sunku neigti įtaką, kurią pasauliui padarė karalienė Elžbieta II. Septynis dešimtmečius jis buvo viena žymiausių ir įtakingiausių moterų pasaulyje, kurią britai dažnai neviešai vadindavo tiesiog „mama“.
Dar 1952 metais, po jos tėvo Jurgio VI mirties, Elžbieta stojo prie monarchijos šturvalo – ji prisiėmė ne tik tradicines moteriškas, bet ir vyriškas pareigas – ir pademonstravo pasauliui ištvermę, su kuria reikia valdyti.
Kruopščiai mokėsi iš vyrų
Kai Elžbietai buvo vos 10 metų, jos dėdė Edvardas VIII atsisakė valdžios ir Elžbietos tėvas tapo naujuoju valdovu, o ji – karūnos ateitimi. Tuomet jaunąją ledi užgriuvo visa įpėdinės atsakomybė.
13-os ją išsiuntė pas privačios vyrų mokyklos – Itono – vicerektorių studijuoti visas britų konstitucijos vingrybes, 14-os ji pasakė savo pirmąją kalbą per BBC radijo „Vaikų valandą“, adresuotą evakuotiems vaikams. Elžbieta suprato, kad su laiku pateks į vyrų pasaulį, todėl karo metu nuolat bendravo su kariškiais, o 1945 metais prisijungė prie teritorinės moterų pagalbinės tarnybos, kur mokėsi automechanikos ir vairavimo – pirmąkart karališkosios šeimos istorijoje moteris tarnavo kariniame padalinyje.
Patikėjo meile
Dar būdama 13-metė mergaitė kelionėje į Karališkąjį Dartmūro karinio jūrų laivyno koledžą, Elžbieta pajuto simpatiją Filipui. Ir praėjus 8 metams po gotiškais Vestminsterio abatijos skliautais įvyko jų vestuvės. Taip, meilėje Elžbieta parodė tvirtumą nepaisydama motinos patarimų ir nesuklydo. Šiai porai pavyko išgyventi visas negandas, išsklaidyti visus gandus ir aplenkti laiką. Princas mirė 2021 metų pavasarį.
Nauji laikai – nauja karalienė
Naujai iškeptos karalienės karūnavimas 1953 metais tapo pirmuoju tarptautinės reikšmės įvykiu, transliuojamu tiesioginiame eteryje visame pasaulyje. Karūnavimo ceremonijos transliavimo per televiziją idėja priklausė Edinburgo hercogui, ir nepaisant konservatyvaus Anglijos rūmų požiūrio, karalienė davė leidimą tai daryti.
Drąsūs turne
Karalienė Elžbieta II visada drąsiai keliavo, kas padarė ją pirmąja britų monarche, aplankiusia Australiją, Naująją Zelandiją ir Fidžį, o dar Indiją ir Pakistaną. Per karalienės valdymo laikotarpį daugelis buvusių kolonijų nusprendė pareikšti nepriklausomybę. Jos buvo pavojingos, tačiau karalienė išreiškė tvirtą palaikymą ir susigrąžino palankumą sau.
1952 metais, tada dar princesė, Elžbieta aplankė Keniją savo tėvo, Jurgio VI vardu. Būtent Sagan Lodže ji sužinojo apie savo pakilimą į sostą.
Atskiro dėmesio nusipelno vizitas į Šiaurės Airiją – pirmasis per 100 metų iš karališkosios šeimos pusės ir, nepaisant to audringo laikmečio – narsus, atsižvelgiant į tai, kad prieš keletą metų revoliucijos metu ten įvykdė mirties bausmę kai kuriems princo Filipo šeimos narius. Tai buvo svarbus žingsnis, pademonstravęs pasaulinį susivienijimą ir atleidimą.
Galva viskam
Karalienė buvo daugiau nei 600 labdaringų, profesinių ir visuomeninių organizacijų globėja, o taip pat karinių susivienijimų – nuo tarptautinių iki nedidelių vietinių – apimančių pačius įvairiausius klausimus: nuo galimybių jaunimui iki laukinės gamtos ir aplinkos saugojimo.
Be to, karalienė buvo savo didelės šeimos galva: ji visada aktyviai dalyvavo tiek 4 vaikų, tiek ir karališkosios šeimos anūkų bei proanūkių auklėjime.
Žvilgsnis į ateitį
Valdymo metu karalienė praėjo daugybę naujovių. Ji tapo pirmąja monarche, leidusia žmonėms atverti Bekingemo rūmus. Ji tapo pirmąja, kurios vyriausybę valdė moteris – Margaret Tečer. Ji reiškė nemažai palaikymo tamsiaodžiams: istorija įsiminė garsųjį jos šokį su Kvame Nkruma – Ganos revoliucionieriumi ir ministru pirmininku, ir foto, kurioje ji nuoširdžiai apkabina tamsiaodę moterį 90-ųjų pradžioje.
Savo 21-ojo gimtadienio proga karalienė pažadėjo kada nors iki pat mirties vesti savo tautą – ir ji tai darė iki 2022 rugsėjo 8, o britai visus tuos metus išdidžiai giedojo: „Dieve, saugok Karalienę“.
