Vitalija pamatė, kaip jos vyras įėjo į kavinę ir atsisėdo prie nepažįstamos moters. Jai vos širdis nesustojo. Ir ji, ilgai negalvojusi, nusprendė sekti paskui jį
Vitalija važiavo autobusu ir nusprendė paskambinti vyrui:
– Mykolai, labas, kur tu?
– Kaip tai kur? – nepatenkintas atsakė šis. – Darbe, žinoma!
– O aš autobuse,- atsiduso Vitalija.
Kai staiga ji pažvelgė pro langą ir apmirė – jos Mykolas ėjo pro šalį.
Moteris, ilgai negalvojusi, išlipo iš autobuso ir nuėjo paskui.
– Negi tu nesupranti, kad atitrauki mane nuo darbo,- bambėjo vyriškis į ragelį, tuo pat metu pasukdamas dešinėn ir toldamas nuo Vitalijos.
Moteris tęsė šį pokalbį, kad nukreiptų vyro dėmesį ir jį pasektų. Mykolas įėjo į kavinę, kuri buvo už kampo, jis toliau kalbėjo su žmona, bet jau pašnibždomis. O Vitalija sekė iš paskos.
Jis atsisėdo už staliuko prie nepažįstamos jaunos moters, o Vitalijai greitai tarė, kad užimtas ir baigė pokalbį.
Vitalija atsisėdo už priešais esančios kavinės lango ir susimąstė, ką daryti toliau. Ji norėjo užeiti į kavinę pas juos, tačiau nežinojo, ką pasakyti.
Pro Mykolo ir jos draugės staliuką ėjo mergina-gėlių pardavėja, nešdama glėbį raudonų rožių. Vyriškis savo laimingai moteriai nupirko raudonų rožių puokštę.
Ir tada Vitalija nusprendė pakeisti situaciją iš pagrindų ir apgauti vyrą.
Ji vėl jam paskambino.
– Aš turiu svarbią naujieną, mylimasis,- pasakė Vitalija. – Mes turėsime vaiką!
– Oi, brangusis, atleisk,- staiga tarė ji. – Aš tau vėliau perskambinsiu.
Vitalija baigė pokalbį. Mykolo veidas pasidarė labai rimtas ir susijaudinęs.
Po kelių minučių nepažįstamoji padėjo rožes ant stalelio ir greitai išėjo iš kavinės. Vitalija net truputį nusivylė, kad viskas taip greitai baigėsi.
Mykolas iškart ėmėsi skambinti žmonai. Ji atsakė, kad dabar važiuoja namo, o vakare, kai jis grįš iš darbo, ji išsamiai jam viską papasakos.
Kai vyras grįžo iš darbo, Vitalija net nepriėjo jo pasitikti. Mykolas įėjo į kambarį, o jo rankose buvo raudonų rožių puokštė.
Jis taip džiugiai ėmė klausinėti žmonos, kad ji nežinojo, kaip išsisukti.
„Atleisti jam ar ne, ką daryti? Gerai, pirmą kartą atleisiu. Pažiūrėsim, koks tėvas jis bus…“- galvojo Vitalija.
