Parodžiau dukroms duris. Jos turi vyrus ir tegu savo būsto problemas sprendžia su jais

Ko tik nesako apie mano poelgį! Vadina „abejinga“ ir „beširde“. Galbūt aš neturiu sąžinės, nes išties parodžiau dukroms duris. Tegu tvarkosi gyvenimą su savo vyrais, o ne sėdi man ant sprando. Kai mane paliko vyras su dviem mažomis dukrelėmis ant rankų, neturėjau pagalbos iš niekur.

Dariau viską, kad Viktorijai ir Valerijai nieko netrūktų. Kai dukros užaugo, Vika nuėjo mokytis į universitetą, o Valia – į profesinę. Dabar man reikėjo uždirbti dar daugiau, kad apmokėčiau jų mokslus.

Griebiausi bet kokių darbų. Galvojau: ateityje vaikai bus dėkingi už tai. Tačiau to nebuvo. 4 kurse Vika parvažiavo su savo kavalieriumi Maksimu. Ji pranešė, kad yra nėščia. Dukra su žentu ruošėsi gyventi pas mane.

„Nieko, tai laikina! – raminau save aš. – „Tuoj truputį pasitaupys ir nusipirks nuosavą būstą“. Tačiau praėjo 5 metai ir niekas nepasikeitė. Priešingai, gyvenimas mano namuose tapo nepakenčiamas. Dukros pastoviai riejosi, kieno eilė plauti indus, gaminti ar tvarkytis.

Į mano klausimus, kodėl jos nieko nenuveikė per visą dieną, jos rodė pirštais viena į kitą. Riejosi, bet nieko nesprendė. Man teko po darbo viską daryti pačiai.

Tokia istorija kartojosi beveik kasdien. Vika kaltino Valią, o Valia – Viką, net žentą Maksimą padarydavo kaltu. Gamindavau iš produktų, nupirktų už mano pinigus. Tačiau aš negaliu išmaitinti tiek šeimos narių! Aš dirbau viename darbe, o ne dviejuose, nes pavargau. Už komunalines paslaugas mokėjau aš, kitus buities daiktus irgi pirkau, dar ir maistą kaskart. Tada pasakiau savo merginoms:

– Nagi, dabar dėkimės maistui visi drauge. Aš išleidžiu jums visą savo algą!

– Na kaip gi taip, mama? – atsakė jaunėlė. – Mano stipendija, žinai, kokia maža!

– Argi tu nežinai, kad mes taupome pinigus savo būstui? O apie anūką tu pagalvojai?- įsižeidė vyresnioji dukra.

Aš jau kalbėjau ir su Maksimo motina, kad vaikai nieko nepadeda. O ji dar bandė mane mokyti. Esą, ko aš noriu, jei pas mane dvi dukterys?

Pasiūliau jai pasiimti Viką su Maksimu ir anūku pas save. Bet juk ji nė girdėti nenori! O jie dviese gyvena 3 kambarių bute!

Tačiau paskutinis lašas buvo, kai jaunesnioji dukra prieš 2 mėnesius parsivedė namo savo būsimą vyrą Kostą. Pasirodė, kad ji nėščia.

Aš tik įsivaizdavau, į ką pavirs mano būstas, nes jie ruošėsi gyventi mano namuose. Štai tada aš neištvėriau ir parodžiau abiem dukroms duris. Senatvėje aš noriu ramybės ir komforto sau, o ne amžino chaoso dviejų kambarių bute trims šeimoms!

Dukros turi vyrus – tai tegu jie ir išlaiko jas ir savo vaikus. O jei ne, tai kam tokie vyrai?

Dabar aš blogiausia motina pasaulyje! Dukros pyksta ant manęs, kad išvijau jas lauk. O visi pažįstami priekaištauja man dėl to.

Galbūt aš ir neturiu taip daryti. O kaip jūs pasielgtumėte mano vietoje?