Mes su žmona nekenčiame savo anūkų. Taip! Būtent taip, ir dėl to kalta tik mūsų dukra

Tai nuskambės keistai, tačiau mes su žmona nekenčiame mūsų anūkų. Prieš pradėdami mus smerkti, perskaitykite mūsų istoriją ir įsivaizduokite save mūsų vietoje.

Mūsų dukros nėštumas buvo komplikuotas. Greitai sužinojome, kad ji turės dvynukus. Mūsų laimei nebuvo ribų, juk apie dvynius mes nė svajoti nesvajojome.

Kai anūkai gimė, dukters laukė ilgas reabilitacijų kelias. Kol dukra gulėjo ligoninėje, mes su žmona prižiūrėjome berniukus, o ir dukrai pasitaisius, juk jai reikėjo laiko grįžti į normalų gyvenimą.

To pasekoje dukra priprato prie mūsų pagalbos ir ėmė atvesti anūkus pas mus be priežasties, kad turėtų daugiau laisvo laiko. Iš pradžių su berniukais buvo lengva, bet paskui jie pasidarė nepakenčiami.

Dukra nesakė savo vaikams žodžio „negalima“, todėl jie vos per kelias minutes apversdavo mūsų namus aukštyn kojomis. Berniukai nesuprato žodžių ir kartą vienam jų šleptelėjau per užpakalį, kai jis išpaišė tapetus prieškambaryje. Dukra mums sukėlė tokį skandalą…

Dabar nebežinome, kaip atsikratyti anūkų, juk pati dukra nesupranta mūsų žodžių. Mes jai tiesiogiai sakome, kad su jos vaikais neįmanoma ramiai pasėdėti, tačiau ji šito visiškai nesupranta.

Neseniai iš miegamojo dingo mūsų santaupos. Žinome, kad tai padarė anūkai, bet dukra nenori šito priimti. Mes jau nebežinome, kaip jai paaiškinti, kad jos vaikai – ne mūsų problema ir mes neprivalome su jais terliotis.