Mes su mama ištekėjome beveik tuo pačiu metu. Ji išsirinko dviem metais jaunesnį vyriškį, o aš ištekėjau už savo vyro po dviejų mėnesių. Tačiau čia stebuklai nesibaigė…

Mano mama pagimdė mane, kai jai buvo 22. Tėvas iškart mus paliko, juk jis pats buvo nedaug vyresnis už mamą ir nebuvo pasiruošęs tėvo vaidmeniui.

Mama augino mane viena. Apie naują telefoną ar naujus džinsus neteko nė svajoti.

Nieko iš mamos nereikalavau. Supratau, kad jai nelengva ir stengiausi nė nerodyti savo norų. Bėgo metai… Sutikau puikų vaikiną. O mama susipažino su 2 metais jaunesniu vyriškiu ir iškart už jo ištekėjo.

O praėjus 2 mėnesiams aš ištekėjau už savo vyro. Po metų visus nudžiuginau naujiena apie savo nėštumą, o besidžiaugdama mano mama prisipažino, kad ji irgi nėščia ir aš greitai turėsiu seserį. Negaliu apsakyti, kokia buvau šokiruota. Bet ką padarysi, toks gyvenimas.

Mano sesuo 3 mėnesiais vyresnė už mano dukrą…mama pagimdė ją 49-ejų. Ir žinote, kas apmaudžiausia?! Aš jau vaikystėje prisikentėjau, mama galėjo nors tokiame brandžiame amžiuje parodyti man meilę ir rūpestį, juk anksčiau tam paprasčiausiai nebuvo laiko.

Dabar mama su anūke išvis nesimato… su manim irgi. Ji kartą per 2-3 mėnesius lanko kokią nors šalį su vyru ir dukra, o į mus jai nusispjaut. Daugiausia, ko galime tikėtis – tai suvenyrai ir magnetukai iš tų šalių.

Nenoriu pyktis dėl to su mama, bet man realiai skaudu… iš mamos tikėjausi bent minimalaus palaikymo šiame gyvenimo periode…