Mama, tau turėtų būti gėda dėl savo poelgio

– Mamyte, tau juk greitai 60 metų, kaip planuoji švęsti? Turbūt kavinėje?

– Ne, ne kavinėje. Noriu įgyvendinti savo svajonę. Mes su Liuda, mano drauge, skrisime į Egiptą ir ten dviese atšvęsime! Nenoriu jokių iškilmių ir kavinių! Visą gyvenimą svajojau savo akimis išvysti piramides, pasinerti į Raudonąją jūrą…

– Ta prasme, koks dar Egiptas? Mama, tu ką?! Su Liuda? O kas ji tokia? Tu ką, mūsų negalėjai pasikviesti? Na tu duodi… Aš šoke! Tokioje senatvėje ji į Egiptą susiruošė, dar ir per savo gimtadienį!

– Liuda man kaip sesuo! Ji mane labai palaikė, kai mirė tavo tėvas, pati prisimeni, kokios būklės aš buvau. Jūs po laidotuvių išvykote, o aš likau visai viena.

Ir dabar ji visada šalia, padės, kada reikia, į svečius viena pas kitą einame, į kiną, vaikštinėjame. Tu amžinai neturi laiko, atvažiuoji, tik kai vaikus reikia palikti…

Sakai, jus pakviesti? O tavo Ignas turi pinigų? Ne gėda jam ant tavo sprando sėdėti? Norėtų, seniai darbą susirastų, tvirtas sveikas vyrukas.

– Galėjai apmokėti mums kelionę, juk pinigų turi. Tavo alga netgi labai padori, kur tau vienai tiek? Mums nepadedi pinigais, galėtum ir apmokėti skrydį. Kam, jei ne vienintelei dukrai padėti?

– Žinai, Egle, aš tavęs neverčiau tekėti už Igno. Mačiau, kad jis tinginys ir plevėsa. Ir jei jau tu su juo, jūs šeima, turite vaikų, tai tegu jis ir stengiasi dėl jūsų. O aš noriu pagyventi sau. Ir vykti poilsiauti turiu teisę.

– Na taip, mama, nesitikėjau iš tavęs tokios niekšybės. Mes su Ignu manėme, kad tu kavinėje švęsi, jo tėvams pasakėme, jie irgi ruošiasi. Ką dabar jiems pasakyti? Kad svočia išmovė į Egiptą?

– O argi aš ką žadėjau? Tai tu pati sugalvojai, kaip, su kuo ir kur aš švęsiu jubiliejų. O spręsti tai man.

– Tau turėtų būti gėda dėl savo poelgio! Tu visus nuvylei!
Pasipiktinusi dukra išlėkė iš motinos buto.