Noriu priversti sūnų išsiskirti. Kam jam tokia beprasmė žmona?

Yra toks populiarus nuomonė, kad dažnai anytos būna nepakeliamos monstrės ir raganos, kurios, niekuo nepagrindusios, kaltina nabagas marčias. Tik pažiūrėkite į visus tuos forumus…

Tai va. Aš esu ta bloga anyta, kuri priekabiauja prie vargšės marčios. Ir net nejaučiu gėdos atvirai pasakyti, kad darysiu viską, kad pasiekčiau savo sūnaus skyrybas su žmona.

Esu tikra, kad esu teisi. Ir dabar paaiškinsiu, kodėl taip manau.
Su savo būsima žmona Darina mano sūnus Andrius susipažino maždaug prieš penkerius metus. Bet mane su ja supažindino gerokai vėliau, tik po to, kai jai pasipiršo ir nusprendė vesti.

Ir ji man iš karto labai nepatiko. Kaip paaiškėjo vėliau, ne veltui.

Būsimoji marti pas mane į svečius atėjo kartu su sūnumi. Vos tik Darina įėjo ir nusimovė batus, iškart suskambo jos telefonas ir ji atsiliepė į skambutį. Vietoje to, kad pasiūlytų perskambinti vėliau, penkiolika minučių kalbėjosi su drauge.

Kol sėdėjome prie stalo bendravome aš jai rimtų klausimų neuždaviau. Tačiau vėliau pradėjau Dariną klausinėti apie ją ir jos ateities planus, viskas, ką ji pasakė, man labai nepatiko.

Neišbaigtas vidurinis išsilavinimas, mokosi paskutinėje kurso. Apie aukštąjį planų nėra. Kam to reikia, jei moters uždavinys yra būti žmona ir motina? Nedirba niekur. Kol tėvai laiko, vėliau ši garbė teks vyrui.

Gyvena su tėvais. Po vestuvių planuoja persikelti į mūsų butą. Ir apskritai, mergina nėščia. Termino vietoj kol kas mažas, todėl būtina greitai sunaikinti santykius, kol pilvas dar nematomas.

Kodėl Darina buvo visiškai įsitikinusi, kad viskas aplink ją kažkuo skolinga. Na, ji tiesiog graži ir užteks.

Ir baisiausia, kad kai Andrius nuėjo į balkoną parūkyti, mergina išsitraukė plonų cigarečių pakelį ir nuėjo paskui sūnų. Puiku, ji dar ir rūko… O kaipgi būsimasis vaikutis?

Greitai Andrius vedė, ir mes pradėjome gyventi mano bute kartu. Kol ryte išėdavau į darbą ir grįždavau tik vakare, Darina miegodavo iki pietų, o paskui valkiojo po butą, nieko naudingo neveikdama ir periodiškai bėgiodama į balkoną parūkyti. Savo kolegijoje pateikė nėštumo pažymėjimą ir gavo akademinės atostogas.

Vakare namuose mane visada laukė netvarka ir pilna kriauklė nešvarių indų. Marti netvarkydavo ir nevirėdavo, valandų valandas kalbėdavo telefonu tai su savo mama, tai su draugėmis.

Na, o kai prašiau jos nors kažkuo namuose man padėti, ji iškart atsisakydavo, prisidengdama tai toksikoze, tai bloga savijauta. Kas, beje, visiškai netrukdė jai vaikščioti su draugėmis ir eiti su sūnumi į naktinius klubus.

Kai gimė anūkas, marti elgėsi visai taip pat. Andrius užsiėmė su sūnumi, keldavosi naktyse, vedė jį pasivaikščioti ir vežė į poliklinikas. O vakarais ir savaitgaliais padėjau ir aš.

Tačiau Darina toliau tingėjo, kas mane siaubingai erzino. Darydavau jai pastabas, kurias ji nekreipdavo dėmesio.

Liūdniausia tai, kad kai nurodžiau sūnui zigos aureusą ir pritingimą jo žmonos, jis visada ją ginė ir rado jai pasiaiškinimų. Be to, ginčijosi su manimi nieko nesakė jai.

Galiausiai situacija namuose tiek įkaito, kad susijaudinus siūliau sūnui pasiimti savo šeimą ir pabandyti gyventi atskirai. Jie išėjo, bet sūnus man pyko. Nors bandžiau paaiškinti Andriui savo poziciją, jis vis tiek kažkaip atsiribojo.

Dabar sūnus visai beveik nebeskambina ir net neateina į svečius. Manau tai marti prieš mane nuteikė. O man labai myliu savo vienintelį sūnų, ir anūką taip pat myliu.

Apskritai, aš nusprendžiau, kad tokia žmona mano sūnui nereikalinga. Jis vertas geresnės žmonos, nors dabar jam taip neatrodo. Todėl darysiu viską, kad pasiekčiau jų skyrybas.

Manau, kad anksčiau ar vėliau sūnus mane supras ir pasakys ačiū. Na, o anūką mes ir be jo tinginės ir nevykėliomamos patys užauginame!