Bijūnų dauginimas: kada ir kaip teisingai dalyti kerus, kad jie gerai prigytų

🌸 Bijūnai vienoje vietoje gali augti daugelį metų, tačiau laikui bėgant keras tampa per tankus, žydėjimas silpnėja, o žiedai gali smulkėti. Paprasčiausias būdas atjauninti augalą ir kartu gauti kelis naujus kerus yra šakniastiebio dalijimas.

Geriausias metas bijūnams dalyti yra rugpjūčio pabaiga ir rugsėjis. Tuo metu augalas jau baigia aktyvų augimą, tačiau iki nuolatinių šalčių dar lieka pakankamai laiko, kad naujos dalys spėtų įsišaknyti. Pavasarį bijūnus taip pat galima persodinti, tačiau paprastai jie tai pakelia sunkiau ir ilgiau atsigauna.

Dalijimui geriausia rinktis suaugusį, maždaug 4–6 metų ar dar senesnį kerą. Labai jaunų augalų geriau neliesti, nes jų šakniastiebis dar nėra pakankamai išsivystęs.

Pirmiausia nupjaukite stiebus, palikdami maždaug 10–15 cm virš žemės. Tada atsargiai apkaskite kerą iš visų pusių, stengdamiesi nepažeisti storų šaknų. Nuo centro atsitraukite maždaug 25–30 cm ir pamažu pakelkite šakniastiebį šakėmis arba kastuvu.

Iškasus žemes nuo šaknų galima atsargiai nupurtyti arba nuplauti silpna vandens srove. Taip bus geriau matyti atsinaujinimo pumpurai ir bus lengviau nuspręsti, kur kerą dalyti.

Senas šakniastiebis gali būti labai tankus ir susipynęs. Nebandykite jo jėga laužyti rankomis. Geriau naudokite švarų, aštrų peilį. Prieš darbą įrankį verta dezinfekuoti.

Geriausia kiekvienoje dalyje palikti maždaug 3–5 gerai išsivysčiusius pumpurus ir kelias sveikas, maždaug 10–15 cm ilgio šaknis. Labai mažos dalys su vienu pumpuru prigyja lėčiau, o per didelės dalys prasčiau atsinaujina.

Pažeistas, suminkštėjusias, patamsėjusias ar pūvančias šaknų vietas pašalinkite. Pjūvius galima pabarstyti smulkinta medžio anglimi arba pelenais ir palikti trumpam apdžiūti.

Bijūnams rinkitės saulėtą vietą. Lengvame pusšešėlyje jie taip pat auga, tačiau dažniausiai žydi silpniau. Labai svarbu, kad prie šaknų neužsistovėtų vanduo, nes drėgnoje vietoje šaknys gali pradėti pūti.

Sodinimo duobę geriausia paruošti iš anksto. Suaugusiam bijūnui dažniausiai pakanka maždaug 50–60 cm gylio ir panašaus pločio duobės. Jei dirva sunki, galima įmaišyti komposto, perpuvusio mėšlo ar šiek tiek smėlio, kad ji būtų puresnė.

Viena dažniausių klaidų sodinant yra per giliai užkasti pumpurus. Žemei nusistovėjus viršutiniai pumpurai turėtų būti maždaug 3–5 cm gylyje. Jei bijūnas pasodinamas per giliai, jis gali gražiai auginti lapus, tačiau metų metus beveik nežydėti.

Po pasodinimo žemę švelniai prispauskite ir gerai palaistykite. Jei po laistymo dirva stipriai suslūgo, papildykite ją trupučiu žemės.

Pirmą rudenį naujai pasodintus bijūnus galima lengvai pamulčiuoti kompostu arba sausa žeme. Pavasarį storą mulčio sluoksnį geriau nuimti, kad dirva greičiau sušiltų.

Nereikėtų tikėtis gausaus žydėjimo jau kitą vasarą. Jaunai daliai reikia laiko gerai įsišaknyti. Pirmaisiais metais pasirodžiusius pumpurus kartais net rekomenduojama pašalinti, kad augalas daugiau jėgų skirtų šaknims.

Ir dar vienas svarbus dalykas: bijūnai nemėgsta dažnų persodinimų. Jei vieta parinkta tinkamai ir augalas pasodintas reikiamame gylyje, jis vienoje vietoje gali augti ir gausiai žydėti daugelį metų.

🌸 O jūs bijūnus dažniau dalijate vasaros pabaigoje ar pavasarį? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.