Lelijų persodinimas vasaros pabaigoje: kaip viską padaryti teisingai, kad kitais metais jos žydėtų dar gausiau

🌸🌿 Rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia dažnai yra tinkamas metas persodinti daugelį lelijų. Tuo metu žydėjimas jau būna pasibaigęs, antžeminė augalo dalis pamažu baigia aktyviai augti, o svogūnėlis spėja sustiprėti ir sukaupti maistinių medžiagų. Tačiau vos nužydėjus paskutiniams žiedams skubėti kasti lelijų nereikėtų.

Geriausia palaukti maždaug 3–4 savaites po žydėjimo pabaigos. Per tą laiką svogūnėliai sustiprėja. Jei juos iškasite per anksti, augalas gali sunkiau pakelti persodinimą ir kitą sezoną žydėti silpniau.

Kada lelijas iš tiesų reikia persodinti?

Lelijų nebūtina persodinti kiekvienais metais. Vienoje vietoje daugelis jų gali sėkmingai augti kelerius metus.

Apie dalijimą ir persodinimą verta pagalvoti, kai keras labai išsiplečia, stiebai pradeda augti pernelyg tankiai, žiedai smulkėja arba žydėjimas tampa ne toks gausus. Dar vienas požymis, aplink pagrindinį svogūnėlį susiformavo daug mažų svogūnėlių.

Paprastai lelijos persodinamos maždaug kas 3–5 metus, tačiau tai priklauso nuo veislės, dirvožemio ir augimo sąlygų.

1. Neskubėkite nupjauti stiebų po žydėjimo

Nužydėjus žiedams galima pašalinti besiformuojančias sėklų dėžutes. Tačiau žalius stiebus ir lapus geriau palikti.

Kol jie žali, augalas toliau kaupia maistines medžiagas svogūnėlyje. Per anksti nupjovus visą antžeminę dalį, svogūnėlis gali nespėti pakankamai sustiprėti.

Persodinti geriausia tada, kai stiebai jau pradeda natūraliai gelsti ir džiūti.

2. Svogūnėlius iškaskite atsargiai

Nuo stiebų atsitraukite maždaug 15–20 cm ir atsargiai apkaskite augalą šakėmis arba kastuvu. Geriau pradėti šiek tiek toliau, kad netyčia nepažeistumėte svogūnėlių.

Iškelkite visą kerą kartu su žemėmis ir svogūnėlius atsargiai atskirkite rankomis. Peraugęs keras dažniausiai gana lengvai pasidalija.

Netraukite augalo stipriai už stiebų.

3. Apžiūrėkite kiekvieną svogūnėlį

Atsargiai nukratykite žemes. Jei reikia, svogūnėlius galima trumpai nuplauti vandeniu, kad geriau matytumėte jų būklę.

Sodinimui palikite tvirtus, sveikus svogūnėlius be minkštų vietų, didelių pažeidimų ar puvinio požymių.

Sausas ir pažeistas šaknis galima pašalinti. Labai ilgas sveikas šaknis prireikus galima šiek tiek patrumpinti, tačiau visiškai jų nupjauti nereikėtų.

Mažus dukterinius svogūnėlius taip pat galima atskirti ir pasodinti atskirai. Tik turėkite omenyje, kad iki gausaus žydėjimo jiems gali prireikti kelerių metų.

4. Parinkite tinkamą vietą

Dauguma lelijų gerai auga šviesioje vietoje arba lengvame daliniame pavėsyje. Svarbiausia, kad prie svogūnėlių neužsistovėtų vanduo.

Jei dirvožemis sunkus ir molingas, svarbu pasirūpinti geresniu drenažu. Į dirvą galima įmaišyti subrendusio komposto ir medžiagų, kurios padėtų ją padaryti puresnę.

Šviežio mėšlo sodinant lelijas geriau nenaudoti, nes jis gali pakenkti svogūnėliams ir paskatinti ligas.

5. Pasodinkite tinkamu gyliu

Galima vadovautis paprasta taisykle: daugumos lelijų svogūnėliai sodinami maždaug į trijų svogūnėlio aukščių gylį.

Pavyzdžiui, jei svogūnėlis yra maždaug 5 cm aukščio, virš jo turėtų būti apie 10 cm žemės, taigi bendras sodinimo gylis bus maždaug 15 cm.

Stambūs svogūnėliai sodinami giliau, o mažus dukterinius svogūnėlius galima sodinti šiek tiek sekliau.

Kai kurioms lelijų rūšims taikomos kitokios taisyklės, todėl auginant retesnes veisles verta atsižvelgti į konkrečios grupės rekomendacijas.

6. Nesodinkite per tankiai

Tarp stambių svogūnėlių geriausia palikti maždaug 20–30 cm atstumą. Taip augalai turės pakankamai vietos ir po poros metų vėl nebus pernelyg susispaudę.

7. Pasodintas lelijas palaistykite

Įstatykite svogūnėlį į paruoštą duobutę, atsargiai paskleiskite šaknis ir užberkite žeme.

Pasodinę gerai palaistykite. Taip žemė geriau priglus prie šaknų ir neliks didelių oro tarpų.

Jei ruduo sausas, pirmosiomis savaitėmis po persodinimo neleiskite dirvai visiškai išdžiūti. Tačiau perlaistyti lelijų taip pat nereikia.

Ar po persodinimo reikia tręšti?

Didelio kiekio trąšų geriau nenaudoti. Į sodinimo vietą galima įmaišyti šiek tiek gerai subrendusio komposto.

Azoto trąšų vasaros pabaigoje ir rudenį geriau vengti, nes jos gali skatinti naujų ūglių augimą prieš šalčius.

Jei dirva labai skurdi, galima naudoti rudenines trąšas, kuriose yra nedaug azoto, laikantis gamintojo nurodymų.

Ką padaryti prieš žiemą?

Atšalus orams sodinimo vietą galima lengvai pamulčiuoti sausais lapais, kompostu arba žieve. Tai ypač naudinga vietovėse, kur žiemos šaltos arba būna mažai sniego.

Per storo mulčio sluoksnio nereikia. Pavasarį dalį mulčio verta nuimti, kad dirva greičiau sušiltų.

Ir dar vienas svarbus dalykas: nesijaudinkite, jei pirmą sezoną po dalijimo lelijos žydės šiek tiek kukliau. Po persodinimo joms reikia laiko naujoms šaknims suformuoti. Vėliau teisingai padalytas ir pasodintas keras paprastai sustiprėja ir gali žydėti gausiau.