Sesers patarimu pradėjau statyti stiklinę su sūriu vandeniu šalia lovos. Jau po paros pastebėjau rezultatą…

Prieš savo gimtadienį paprašiau sesers kelioms dienoms atvažiuoti pas mane. Laukiau nemažai svečių, todėl labai norėjosi pagalbos. Ji gyvena kitame mieste, tad nusprendė atvykti net savaite anksčiau. Aš tik apsidžiaugiau, nes pastaruoju metu matydavomės labai retai.

Pirmą vakarą ilgai sėdėjome virtuvėje. Žinote, kaip būna su seserimi, su kuria užaugai: pradedi kalbėti apie vieną dalyką, o po valandos jau pasakoji tai, ko galbūt nepasakytum niekam kitam.

Prisipažinau jai, kad pastaruoju metu pati savęs nebeatpažįstu.

Atrodė, nieko blogo nevyksta. Tačiau grįžusi namo neatsipalaiduodavau. Kartais be jokios priežasties susierzindavau, vakarais galvoje sukdavosi įvairios mintys, o ryte atsikeldavau taip, lyg būčiau visai nemiegojusi.

Sesuo kurį laiką tylėjo, o paskui netikėtai paklausė:

„Ar turi stiklinę, druskos ir vandens?“

Nusijuokiau. Pagalvojau, kad ji ruošiasi man pasiūlyti kokį nors gėrimą. Bet sesuo liepė pripilti į stiklinę vandens, įberti druskos ir nakčiai pastatyti ją šalia lovos.

„Man šitą dar močiutė pasakojo“, – pasakė ji.

Pasak seno liaudiško tikėjimo, druska namuose buvo laikoma ne tik maisto produktu. Žmonės tikėjo, kad ji gali sugerti tai, kas namuose „sunki“: blogą nuotaiką, nerimą, įtampą ir vadinamąją neigiamą energiją.

Prisipažinsiu, tuo nelabai tikėjau.

Tačiau ginčytis su seserimi nenorėjau. Be to, ką galėjau prarasti? Stiklinę vandens ir šaukštą druskos?

Pastačiau ją prie lovos ir nuėjau miegoti.

Ryte atsibudusi pirmiausia prisiminiau tą stiklinę.

Pažvelgiau į ją ir akimirką tiesiog stovėjau.

Vanduo nebuvo virtęs kažkuo stebuklingu. Tačiau ant stiklinės sienelių ir dugne buvo likę druskos pėdsakų bei kristalų. Sesuo tik nusišypsojo:

„Na, kaip miegojai?“

Ir tada supratau, kad tą naktį iš tiesų miegojau ramiau. Pirmą kartą per ilgą laiką ryte nepuoliau galvoti apie problemas. Jaučiausi lengvesnė ir geriau pailsėjusi.

Ar tai padarė stiklinė su druska?

Negaliu to teigti. Nėra mokslinių įrodymų, kad šalia lovos paliktas sūrus vanduo sugeria „neigiamą energiją“ ar gydo nerimą bei nuovargį. Druskos kristalai ar pakitusi vandens išvaizda taip pat gali turėti visiškai paprastą paaiškinimą: vanduo garuoja, o druska lieka ant stiklo ir dugno.

Galbūt man tiesiog reikėjo ramaus vakaro su seserimi. Gal reikėjo pagaliau garsiai išsakyti tai, ką ilgai nešiojausi savyje. O gal pats mažas vakaro ritualas padėjo nurimti ir nusiteikti miegui.

Tačiau nuo tada supratau vieną dalyką: kartais seni močiučių įpročiai įdomūs ne todėl, kad juose būtinai slypi stebuklas. Kartais jie tiesiog priverčia mus sustoti, nurimti ir bent vienam vakarui pasirūpinti savimi.

O stiklinę su sūriu vandeniu sesuo iki šiol kartais pasistato prie lovos.

Ji juokiasi, kai klausiu, ar tikrai tiki, kad druska kažką „surenka“.

„Nežinau, – atsako. – Bet jeigu po to ramiau miegu, tegul stovi.“

Ir su tuo man sunku ginčytis.

O jūs esate girdėję apie stiklinę su sūriu vandeniu prie lovos? Gal jūsų mama ar močiutė taip darydavo? Parašykite komentaruose, nes labai įdomu sužinoti, kiek žmonių žino šį seną paprotį.